Pasak Užkrečiamųjų ligų ir ADS centro ŽIV ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėjos, gydytojos I.Čaplinskienės, Lietuvoje dar gali būti apie 250 - 300 žmonių, kurie yra infekuoti ŽIV, tačiau jie nežino, jog yra užsikrėtę, todėl gali platinti ŽIV infekciją patys to nežinodami.
Šią savaitę vyksta Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė, kuri atkreipia visuomenės dėmesį, kaip svarbu suprasti apie ŽIV ir hepatitų ankstyvą nustatymą. Jei šios infekcijos nustatomos laiku, skiriamas nemokamas gydymas.
Testavimo savaitė prasidėjo penktadienį (lapkričio 23d.) ir truks iki lapkričio 30d.
Kasmet testavimo savaitė vyksta likus savaitei iki Pasaulinės AIDS dienos (gruodžio pirmosios).
Visą Testavimo savaitę medikai informuos visuomenę apie ŽIV ir hepatitų keliamas grėsmes, į kokius požymius verta atkreipti dėmesį ir įtarti ŽIV ir hepatitų infekcijas.
Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl ŽIV?
Pirmiausia dėl ŽIV rekomenduoja pasitikrinti tiems asmenims, kurie skundžiasi šiais sveikatos sutrikimais: jei kosulys tęsiasi ilgiau kaip mėnesį; dažnai (daugiau kaip 2k. per metus) sergate plaučių uždegimais, bronchitais, gerklės, ausų ir kitais uždegimais; jei karščiuojate ilgiau kaip mėnesį; jei viduriuojate ilgiau kaip mėnesį; be priežasties netekus daug svorio (daugiau kaip 10 proc.); jei nuolat jaučiamas nuovargis ir silpnumas; kai naktimis gausiai prakaituojama; susirgus tuberkulioze; padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams; jei sergate lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze; jei turite burnos ir genitalijų opas, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn. bei esant kitoms būklėms, kurias galima rasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) interneto svetainėje testavimo savaitei skirtame informaciniame langelyje.
Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl virusinių hepatitų B ir C?
Dėl virusinių hepatitų B ir C rekomenduojama pasitikrinti: jei jums buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 metų; jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros; jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST); hemodializuojamiems pacientams; sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis; organų ir kraujo donorams; asmenims po organų transplantacijos; medicinos įstaigų darbuotojams; vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu; jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas; nėščiosioms; nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus bei kitais atvejais.
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir ADS centro duomenimis, Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 3133 asmenims, iš kurių kas penktas susirgo AIDS bei kas septintas yra miręs nuo įvairių priežasčių.
Oficialiai registruojamas sergamumas ūmiais hepatitais B ir C Lietuvoje turi mažėjimo tendenciją. Atsižvelgiant į virusinių hepatitų natūralią ligos eigą, prognozuotina, jog sergamumas hepatitais B ir C yra aukštesnis nei oficialiai užregistruojama (dauguma hepatitų nepasireiškia jokiais simptomais, susirgusieji nesikreipia į gydytojus, todėl susirgimo atvejai lieka neužregistruoti).
ULAC inf.
