Daugiausiai užsikrėtusiųjų – Vilniuje ir Klaipėdoje
Daugiausiai ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. Lietuvoje šiemet buvo nustatyti 3 ŽIV užsikrėtę užsieniečiai. Daugiausia užsikrėtusiųjų ŽIV nustatyta 30–39 metų amžiaus grupėje.
50 asmenų nurodė, kad galimai užsikrėtė lytinių santykių metu (35 heteroseksualių ir 15 homoseksualių santykių metu). 21 asmuo nurodė, kad ŽIV užsikrėtė vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. Taip pat buvo užregistruotas ir perinatalinis (iš motinos – vaikui) ŽIV užsikrėtimo būdas, o 9 asmenys nurodė, kad nežino kaip galėjo užsikrėsti ŽIV.
Ragina įvertinti riziką ir išsitirti
Kiekvienais metais gruodžio 1-ąją pasaulis mini Pasaulinę AIDS dieną. Tai galimybė žmonėms visame pasaulyje susivienyti kovoje su ŽIV, parodyti paramą ŽIV užsikrėtusiems žmonėms ir paminėti mirusius nuo su ŽIV susijusiomis ligomis.
Kelis metus ar net dešimtmečius galinti progresuoti be jokių simptomų, platinama žmogui net neįtariant, jog serga, ir kasmet pražudanti šimtus tūkstančių žmonių visame pasaulyje – tokia yra ŽIV infekcija, sukelianti įgyto imunodeficito sindromą, t. y. AIDS.
NVSC Vilniaus departamento specialistai, minint pasaulinę AIDS dieną, primena, jog neįkainojamą reikšmę įgauna ankstyva ŽIV diagnostika, kuri tuo pačiu leidžia apsaugoti kitus nuo užsikrėtimo. Dėl to specialistai ragina žmones pasitikrinti dėl ŽIV, ypač tuos, kurie priklauso rizikos grupėms.
Kas yra ŽIV?
ŽIV yra lėtinė infekcinė liga, perduodama per kraują, lytiniu keliu bei iš motinos vaikui nėštumo, gimdymo arba žindymo metu. Lėtai progresuojanti liga pasireiškia imuninės sistemos pažeidimu. Paprastai, prabėga ne vieni metai, kol pasireiškia ŽIV infekcijos simptomai. ŽIV atakuoja žmogaus imuninę sistemą, kurios paskirtis – apsaugoti žmogų nuo infekcijų.
Kuo ŽIV skiriasi nuo AIDS?
ŽIV ir AIDS dažnai yra tapatinami. ŽIV vadinamas virusas, kuris, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant infekcijas. ŽIV infekuotas žmogus nebūtinai jaučiasi ligotas. Iš tikrųjų užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu žmonės paprastai jaučiasi sveiki dar ilgus metus. ŽIV infekcijai progresuojant, imuninė sistema iš lėto silpsta ir žmogus tampa neapsaugotas nuo ligų ar infekcijų, nuo kurių sveika imuninė sistema gali apsiginti.
AIDS – įgyto imunodeficito sindromas yra vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija.
ŽIV perdavimo būdai
ŽIV infekcijos šaltinis yra asmuo, užsikrėtęs šiuo virusu. Didžiausia ŽIV koncentracija aptinkama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama, kai tiesiogiai į kraują, pro gleivines ar sužeistą odą patenka užkrėstų ŽIV organizmo skysčių (kraujo, spermos, makšties išskyrų, motinos pieno), kuriuose viruso koncentracija didžiausia.
Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ir kituose biologiniuose skysčiuose ŽIV koncentracija maža, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus.
Kaip plinta ŽIV?
1. ŽIV perduodamas lytinių santykių metu (lytinis plitimo būdas);
2. ŽIV perduodamas per užkrėstą kraują (pvz., keičiantis adatomis, perpilant kraują, darantis tatuiruotę, dalijantis skutimosi peiliukais, darantis odos raižymo ir auskarų vėrimo procedūras);
3. ŽIV perduodamas motinos vaikui (perinatalinis būdas).
ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pavyzdžiui, uodų, erkių, blusų) įkandimus. ŽIV neperduodamas kasdienio socialinio kontakto metu, pavyzdžiui, per rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.
ŽIV profilaktika
Monogaminiai santykiai su neužsikrėtusiu partneriu.
Taisyklingas (pastovus ir tinkamas) prezervatyvų naudojimas.
Atsitiktinių lytinių partnerių skaičiaus mažinimas.
Nesinaudoti (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais;
Naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mikrotraumų darbo metu atliekant invazines procedūras, kai yra kontaktas su paciento biologiniais skysčiais;
Rizikingos elgsenos mažinimas, informavimas, švietimas.
Kas turėtų pasitikrinti?
Pasitikrinti dėl ŽIV pirmiausia rekomenduojama:
• asmenims, turėjusiems lytinių santykių su užsikrėtusiu ŽIV;
• asmenims, turintiems vieną ir daugiau atsitiktinių lytinių partnerių per mėnesį;
• vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais;
• asmenims, patyrusiems lytinę prievartą;
• asmenims, vartojantiems narkotines medžiagas;
• sergantiems sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir lytinių organų pūsleline;
• tikslinėms grupėms (jūreiviams, tolimųjų reisų vairuotojams, viešąjį saugumą užtikrinantiems tarnybų pareigūnams, medikams ir kt.).
Užsikrėsti ŽIV labiau rizikuoja tie, kurie turi atsitiktinių lytinių partnerių, nesaugių lytinių santykių, vartoja narkotikus.
Kur galima pasitikrinti dėl ŽIV?
• Dėl ŽIV pasitikrinti galima greitaisiais savikontrolės testais. Savikontrolės testus įsigyti galima vaistinėse ir e-parduotuvėse. Greitieji ŽIV testai yra patikimi. Greituoju testu gavus teigiamą rezultatą, būtina šį rezultatą patvirtinti kitu tyrimo metodu, todėl reikia nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Patvirtinamieji tyrimai atliekami tik sveikatos priežiūros įstaigos laboratorijoje;
• Dėl ŽIV nemokamai galima pasitikrinti atlikus atrankinį greitąjį ŽIV testą nevyriausybinėse organizacijose, žemo slenksčio paslaugų kabinetuose ir laboratorinį kraujo tyrimą sveikatos priežiūros įstaigoje.
Įstaigų, kur galima pasitikrinti dėl ŽIV, sąrašą rasite čia.
NVSC informacija
