Šeimos gydytojas – pirmasis gydytojas
„Visas sveikatos problemas pirmiausia reikia patikėti savo šeimos gydytojui“, – sako VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.
Pasak jos, šeimos gydytojas ne tik pamatuoja kraujospūdį ar išrašo vaistų. „Dalis gyventojų nelabai žino, kiek daug kompetencijų yra priskirta šeimos gydytojams ir kiek daug šie specialistai turi žinių ir įgūdžių. Juk įgyvendinti šeimos medicinos principus, dirbti pagal šeimos normos reikalavimą, reiškia stebėti visų amžiaus grupių gyventojų sveikatą, konsultuoti juos bet kokiais sveikatos klausimais“, – teigia VLK atstovė.
O.Burokienė sako, kad šeimos gydytojas ne tik tiria, gydo, padeda surasti reikalingą specialistą, bet ir pataria, kaip sveikai maitintis, sportuoti, primena, kada reikia pasitikrinti pagal ligų prevencijos programas. Neaiškiais atvejais – siunčia pacientus specialisto konsultacijai ar į ligoninę.
„Šeimos gydytojas privalo žinoti jo kompetencijai priskirtų ligų ir būklių pagrindinius požymius, galimas komplikacijas, profilaktikos priemones. Jis turi išmanyti dažniausiai vartojamų vaistų skyrimo indikacijas, galimą vaistų šalutinį poveikį“, – vardija VLK O. Burokienė.
Paciento teisė pasirinkti šeimos gydytoją
„Kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas gyventojas gali laisvai pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusią polikliniką, medicinos centrą ar šeimos gydytojo kabinetą bei šeimos gydytoją arba šeimos gydytojo komandoje dirbantį gydytoją“, – teigia O. Burokienė.
Pasak jos, šeimos gydytojo pasirinkimo tvarką nustato gydymo įstaigos vadovas. Tad žmogus turėtų atvykti į gydymo įstaigą ir pagal gydymo įstaigoje nustatytą tvarką parašyti prašymą ir pasirinkti šeimos gydytojo paslaugas teikiantį gydytoją. Pas tą patį šeimos gydytoją gali lankytis visi šeimos nariai. Jei paciento netenkina pasirinkta pirminės sveikatos priežiūros įstaiga – ją galima pakeisti ir pasirinkti kitą. Be to, pacientas turi teisę pakeisti gydytoją, t. y. pasirinkti kitą šeimos gydytoją toje pačioje įstaigoje. Jei gydymo įstaigoje keičiasi šeimos gydytojas – gydymo įstaiga turi apie tai pacientą informuoti.
Tuo tarpu, jei pacientui reikalinga būtinoji pagalba – ji turi būti nemokamai suteikta visose sveikatos priežiūros įstaigose visiems pacientams, kur jie bebūtų. Prisirašymas prie gydymo įstaigos šiuo atveju nesvarbus. Pavyzdžiui, jei būtinosios medicinos pagalbos reikia Vilniuje, nors žmogus ir iš Alytaus, jam ši pagalba turi būti suteikta artimiausioje gydymo įstaigoje: ar tai būtų šeimos medicinos centras, ar tai ligoninė.
Šeimos gydytojo paslaugos teikiamos visą parą
Verta žinoti, kad visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems pacientams nepertraukiamą (visą parą – tiek darbo, tiek šventinėmis dienomis) šeimos gydytojo paslaugų teikimą. Tiesa, vienos įstaigos šias paslaugas nepertraukiamai teikia pačios (poliklinikoje budi gydytojas), o kai kurios dėl šių paslaugų teikimo yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Kad sunegalavus nereikėtų gaišti laiko ligoninės priimamąjame, iš anksto vertėtų pasidomėti, kur teikiamos šeimos gydytojo paslaugos įstaigos, prie kurios jie prisirašę, nedarbo metu (pvz., naktį ar savaitgalį).
Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims už šeimos gydytojo paslaugas, prie kurio jie yra prisirašę, mokėti nereikia. Tai galioja ir viešosiose gydymo įstaigose, ir privačiose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Šeimos gydytojų istorijos vingiai
Lietuvoje šeimos gydytojo specialybė buvo įvesta remiantis kitų šalių patirtimi – kaip patarėjo, sveikatos problemų sprendimo koordinatoriaus, padedančio orientuotis sveikatos sistemoje, konsultuojančio įvairiais sveikatos klausimais, ligų prevencija, stebinčio lėtinių ligų eigą, prireikus nukreipiančio pas reikalingą specialistą.
Šeimos medicinos istorija prasidėjo 1990 m., priėmus nacionalinę sveikatos koncepciją, kurioje ypatingas dėmesys buvo skiriamas pirminei sveikatos priežiūrai. Po penkerių metų buvo parengti pirmieji 30 bendrosios praktikos gydytojų, parengta Bendrosios praktikos gydytojo medicinos norma. 2005 m. buvo pakeistas specialybės pavadinimas – bendrosios praktikos gydytojai pavadinti šeimos gydytojais. Jie ėmė dirbti pagal šeimos gydytojo medicinos normos reikalavimus. Ši medicinos norma nustatė šeimos gydytojo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
Dar 2016 m. Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta visuomenės apklausa parodė, kad 78 procentai pasitiki šeimos medicina. Tokie tyrimo rezultatai nėra atsitiktinis dalykas, tad didėjantis pasitikėjimas liudija, kad ne vienerius metu kurta šeimos gydytojo institucija – atitinka žmonių lūkesčius, atlieka svarbų ir reikšmingą vaidmenį sveikatos priežiūros sistemoje.
Prieš kelis metus buvo patvirtintas Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų planas. Šiame dokumente nustatytas šeimos medicinos plėtros tikslas – gerinti medicinos paslaugų teikimo procesus, prieinamumą, tęstinumą, užtikrinti kvalifikuotų specialistų išteklius šeimos medicinoje. Plane taip pat numatoma nuo 17,7 proc. (2016 m.) iki 20 proc. padidinti PSDF biudžeto lėšų, skirtų pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai, dalį. Tad kasmet PSDF lėšų šioms reikmėms skiriama vis daugiau. Šiemet buvo perskaičiuotos visų amžiaus grupių gyventojų metinės pirminės sveikatos priežiūros bazinės kainos pagal jų apsilankymų gydymo įstaigose skaičių, sergamumą lėtinėmis ligomis ir jiems atliktų tyrimų sąnaudas.
Kasmet apsilankymų pas šeimos gydytojus didėja. Pavyzdžiui, pernai pas šiuos gydytojus pacientai lankėsi apie 12 mln. kartų – tai 413 tūkstančių apsilankymų daugiau nei 2016 metais.
VLK inf.
