Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai įspėja, kad netinkamai prižiūrimo baseino vandenyje gali būti ne tik pavojingų cheminių medžiagų, bet ir ligas sukeliančių mikroorganizmų.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena pagrindinių mirties priežasčių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Dalį šių susirgimų sukelia itin pavojinga genetinė liga – šeiminė hipercholesterolemija (ŠH), pasižyminti grėsmingomis komplikacijomis. Europoje rekomenduojamas veiksmingas šios ligos gydymas gali padėti sumažinti infarkto ar insulto riziką, tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo naujausių gydymo gairių.

Kaunietė Aistė į asociacijos „Kraujas“ įgyvendinamo projekto „Drąsos ambasadoriai“ fotosesiją sostinėje atvyksta su visa šeima – vyru ir trimis vaikais: trylikamete Rusne, šešerių Timotiejumi ir vienerių Tobijumi. Pažvelgus į jauną, gražią, šiluma spinduliuojančią moterį sunku ir įtarti, jog beveik 15 metų ji serga viena iš lėtinio kraujo vėžio formų. Aistės istorija yra išskirtinė ir niekuo nenusileidžia filmo scenarijui – ištekėjusi vos 19-os, moteris visada svajojo apie didelę šeimą, tačiau džiugią žinią apie pirmagimės laukimą aptemdė kraujo vėžio diagnozė. Tąkart Aistei su vyru teko priimti labai sunkų sprendimą – pradėti gydymą ar išsaugoti nėštumą. Nusprendusi atidėti gydymą po dukters gimimo, jauna šeima tikėjo, jog gyvybė neša gėrį ir savo pasirinkimu nesuabejojo. Gydymą moteris vėliau sustabdė dar kelis kartus ir sėkmingai susilaukė dviejų sūnų.

Kokių tik triukų neišbando tėveliai, norėdami savo atžalų valgiaraštį praturtinti daržovėmis? Nuo pasakų su daržovių herojais iki įvairių žaislų, valgančių greta. Vis dėlto, kartais priversti vaikus bent paragauti naujo skonio būna misija neįmanoma. Apie didžiausias tėvelių daromas klaidas ir paprastus būdus, padėsiančius užmegzti draugystę su daržovėmis, pasakoja populiaraus maisto tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ autorė Kristina Pišniukaitė-Šimkienė ir prekybos tinklo IKI maisto ekspertė Vilma Juodkazienė.

Visi puikiai žinome, kad kokybiškas miegas užtikrina gerą mūsų savijautą, nuotaiką bei darbingumą. Ir vis dėlto, labai dažnai dėl įtempto gyvenimo ritmo jį nustumiame į šalį. Gerą miego rėžimą iškeisdami į viršvalandžius darbe ar pramogas su draugais, pamirštame, kad be jo mūsų organizmas gali susidurti su rimtomis fizinėmis ar net psichologinėmis problemomis.

Prieš 10 metų lėtine mieloleukemija susirgusi Janina prisimena ligos simptomus, kurie iš pradžių jai nepasirodė labai rimti ar specifiniai. „Pamenu, kurį laiką jaučiausi labai pavargusi, būdavo silpna. Kartais atrodydavo, kad net galvą sunku pakelti“, – pasakojo Kauno klinikų pacientė. Visgi ji nenumojo ranka į nekaltus simptomus ir kreipėsi į savo šeimos gydytoją.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša sulaukianti nusiskundimų iš tėvų ir medikų, kad darželių, mokyklų, būrelių ir aukštųjų mokyklų nelankymui pagrįsti kai kur vis dar reikalaujama ne tik nebeegzistuojančių pažymų, kuriomis būdavo pateisinamas nelankymas, bet ir išrašų iš medicininių dokumentų ir e. sveikatos sistemos, kur yra konfidencialūs sveikatos duomenys.

Rugsėjo mėnuo – piktybinių kraujo ligų žinomumo mėnuo. Lietuvoje kasmet kraujo vėžiu suserga apie pusantro tūkstančio žmonių. Medikų teigimu, susirgusiems šia liga ne visada padeda gydymas vien vaistais (chemoterapija, imunoterapija), daliai jų gali padėti tik donoro kaulų čiulpų transplantacija.

Nuo praėjusių metų rudens galioja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, leidžiantis sloguojantį vaiką leisti į mokymo įstaigą. Vaistininkai pastebi, kad šis sprendimas daugeliui tėvų nėra aiškus ir dalinasi patarimais, kaip elgtis, kad vaikai su sloga jaustųsi gerai, o tie, kuriems slogos nėra, ja neužsikrėstų.