Šeimos gydytojų trūkumas Didžiojoje Britanijoje verčia šalį gręžtis į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis: jose ieškoma 70-ies šeimos gydytojų, kurie galėtų užimti paskutines laisvas darbo vietas centro Midlandso regiono klinikose. Didžiosios Britanijos Nacionalinė sveikatos tarnybai (NHS) skelbia, kad šeimos gydytojai iš pradžių gali tikėtis 70 tūkst. svarų siekiančios metinės algos, o po 2-3 metų – 90 tūkst. svarų darbo užmokesčio.

Jau dešimtmetį ES/EEE šalyse didėja susirgimų hepatitu B, šią savaitę pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC). Pasak pranešimo, per pastarąjį dešimtmetį (2008-2017) sergamumas lėtiniu B hepatitu ES/EEE šalyse padidėjo atitinkamai nuo 6,7 iki 10,2 atv./100 tūkst. gyventojų.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad Lenkų rinkimų akcijos koalicinių derybų reikalavimas kompensuoti būtiniausius vaistus senjorams nuo 75-erių metų yra vertintinas ir svarstytinas. Ministro Aurelijaus Verygos nuomone, kurią Eltai perdavė jo patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė, tai svarbus pasiūlymas, leidžiantis ieškoti dar daugiau galimybių padėti mažas pajamas gaunantiems ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, Islandijoje užregistruoti 3 čikungunijos atvejai asmenims, grįžusiems po atostogų Alikantėje (Ispanija). Ispanijos Valencijos regione bei kitose Pietų Europos šalyse yra aptinkama Aedes albopictus uodų, kurie esant tinkamoms klimatinėms sąlygoms, gali platinti čikunguniją.

Specialistų teigimu, mažiausiai viena iš trijų suaugusių moterų ir vienas iš penkių vyrų patiria šlapimo inkontinenciją, t.y. šlapimo nelaikymą. VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė sako, kad šia liga suserga vis daugiau žmonių, tačiau mūsų šalyje apie ją garsiai nekalbėti nepriimta.

Pastarąją savaitę oro temperatūra Lietuvoje viršijo 30 laipsnių karščio ir įsibėgėjus vasarai sumažėjo kraujo aukojančių žmonių. Ligoninėse kraujo poreikis nemąžta ir jau ima jo trūkti, praneša Nacionalinis kraujo centras (NKC).

„Nerastumėme žmogaus, kuriam netrūktų mineralų, o ypatingai per karščius“, – sako homeopatė, mitybos mokslo ir sveikos gyvensenos specialistė Deimantė Rapalytė. Ji įspėja, kad šalyje vyraujantys karščiai – iššūkis organizmui. Mat padidėjus prakaitavimui iš organizmo pasišalina daugiau skysčių nei įprastai, tad nereikėtų manyti, kad viską sutvarkys vaisiai, daržovės ar stiklinė mineralinio vandens. Specialistė tikina, kad norint, jog karštas oras nepablogintų savijautos, būtina mineralų gauti nuolat.

Staigi mirtis gali ištikti kiekvieną – reikia būti tam pasirengus. Tad visi būsimieji medikai turėtų praktiškai mokėti pradinio žmogaus gaivinimo veiksmus bei atlikti defibriliaciją. Šias tiesas būrys užsienio studentų, Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) studijuojančių mediciną, suprato po dramatiško įvykio savaitgalio išvykos į Palangą metu, kai bendramoksliui staiga sustojo širdis.

Karštis ir saulė į vaistines bei gydymo įstaigas jau atginė būrius žmonių, besiskundžiančių perkaitimu, odos nudegimu, sutrikusia širdies veikla ir kitais karščio sukeltais negalavimais. Vaistininkai atkreipia dėmesį, kad saulės spinduliai ir karštis gali sukelti papildomų pasekmių ir vartojantiems tam tikrus vaistus, kurių sudėtyje esantys elementai reaguoja į saulę. Keletas tokių vaistų sutinkami kone kiekvieno namų vaistinėlėje.

Po Seime vykusio pasitarimo dėl vaikų ugdymo proceso per karščius pranešta, kad bus koreguojamos higienos normos nustatant viršutinę temperatūros ribą ugdymo patalpose taip pat lauko temperatūros ribą, kurią viršijus vaikai galėtų neiti į mokyklą.