Seimo narės Aušrinės Armonaitės teigimu, Lietuva susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais – vis dar palyginti negausiu negiminingų kaulų čiulpų donorų registru ir sveikatos sistemos finansavimu.
„Lietuvos kaulų čiulpų donorų registre yra kiek daugiau nei 12 tūkst. donorų, tai yra gerokai per mažai norint laiku surasti tinkantį donorą sergantiems pacientams. Tai gerokai mažiau nei Skandinavijos ar Vakarų Europos valstybėse, į kurias lygiuojamės. Be to, mažai kas žino, kad į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą galima įsirašyti tik iki 35-erių metų. Taigi tai yra pirmiausiai ir jaunosios kartos žmonių pilietiškumo, ir bendruomeniškumo klausimas“, – sako A. Armonaitė.
Siekiant paskatinti kaulų čiulpų donorystę, ketvirtadienį Seime vyks akcija, per kurią jauni žmonės bus registruojami į kaulų čiulpų donorų registrą.
Norint tapti donoru, nebereikia duoti savo kraujo – siekiant palengvinti ir pagreitinti donorų registracijos procesą, Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, jau kurį laiką potencialūs donorai registruojami naudojant paprastą metodą.
„Registracija į kaulų čiulpų donorų registrą bus labai paprasta: specialiu nedideliu pagaliuku (pakrapštuku), kurio gale yra švelnus šepetėlis, bus paimama asmens vidinės žando gleivinės ląstelių. Pakrapštukas priglaudžiamas prie žando iš vidaus ir keletą kartų pasukamas. Ant šepetėlio lieka žando gleivinės ląstelių, iš kurių padaromas tas pats žmogaus leukocitinių antigenų (ŽLA) tyrimas, kaip ir iš kraujo mėginio. ŽLA tyrimas yra pagrindinis parametras, kuriuo remiantis pacientams parenkami donorai“, – rašoma kvietime dalyvauti donorystę skatinančioje akcijoje Seime.
Taip pat pabrėžiama, kad akcijoje gali dalyvauti asmenys iki 35 metų įskaitytinai.
