Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo sprendimą, kuriuo mažamečiam berniukui, dėl medikų kaltės praradusiam regėjimą viena akimi, priteista 160 000 Eur neturtinė žala. Valstybinė ligonių kasa ginčijo nustatytą neturtinės žalos dydį.

„Dažniausiai nelaimės ištinka staiga ir netikėtai. Pamačius gulintį ir sąmonės netekusį žmogų gyvybiškai brangi tampa kiekviena sekundė, todėl kiekvienas praeivis turėtų gebėti nedelsiant atlikti pradinio gaivinimo veiksmus ir žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pavojaus akivaizdoje kilusi panika, baimė ir nepasitikėjimas savimi gali lemti tragišką baigtį, todėl svarbu kiekvienam žmogui nuolat atnaujinti gyvybę gelbstinčius įgūdžius, kad neliktų abejonių dėl pagalbos teikimo,“ – sako Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro paramedikų profesijos mokytojas ir skubiosios medicinos gydytojas Karolis Klimavičius.

Ligonių kasų specialistai primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams ortopedinė avalynė gali būti apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet kompensuojama apie 16 tūkst. šios avalynės porų.

Minėdami Vasario 16-ąją, pirmiausia prisimename diplomatines Lietuvos signatarų ir kariuomenes kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės. Tačiau tuo laikotarpiu nematomame fronte vyko ir kitokia kova. Daugiau nei po šimto metų mums ir vėl teko jame kovoti. Tai – ligų frontas. Apie 1918–1920 m. siautėjusias ligas naujai susikūrusioje Lietuvos valstybėje ir kodėl jos nėra įstrigusios mūsų istorinėje atmintyje taip, kaip kitose šalyse, pranešime spaudai pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje vasario 12–18 d. sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo, palyginus su ankstesne savaite. 

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus ir laiku paskirti pacientui reikalingą gydymą, rašoma pranešime spaudai. 

Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.

Nuo šių metų gegužės 1-osios pacientų, kuriems reikia endoprotezuoti sąnarius, laukia keli svarbūs pokyčiai. Naikinama nuostata, kad vyresni nei 65 metų žmonės negali būti įtraukiami į eilę gauti mechaninio tvirtinimo klubo sąnario endoprotezų. Taip pat atsiranda galimybė pacientams, norintiems įsigyti endoprotezus savo lėšomis, pasirinkti kokybės reikalavimus atitinkančias priemones iš gydymo įstaigos siūlomų variantų.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sprendimas nuo 2024 m. vasario į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti visus aštuonis Rezerviniame sąraše buvusius vaistinius preparatus padės užtikrinti pacientams šiuolaikišką ir efektyvų onkologinių, plaučių ir širdies ligų gydymą. Naujiems vaistams kompensuoti papildomai skirta 13,5 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje vasario 5–11 d. sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo iki 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius išliko panašus, o COVID-19 ligos – sumažėjo.