Rudens orai dėl pakitusios temperatūros, drėgmės ir kitų aplinkos veiksnių pokyčių gali turėti įvairų poveikį plaukams: dažnai tenka dorotis su išsausėjusiais, besielektrinančiais ar slenkančiais plaukais. Plačiau apie tai rašoma pranešime spaudai. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kvėpavimo takų infekcijos, įskaitant plaučių uždegimą (pneumonija), yra dažniausia mirties nuo užkrečiamųjų ligų priežastis visame pasaulyje. Pneumonija yra įvardijama kaip dažniausia vaikų iki 5 metų mirties priežastis nuo užkrečiamųjų ligų, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad plaučių uždegimu gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės – tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) minėdamas Pasaulinę plaučių uždegimo dieną, lapkričio 12-ają, primena, kad šios sunkios ligos galima išvengti pasiskiepijus.

Limfmazgiai – nedidelės limfoidinio audinio struktūros, išsidėsčiusios visame kūne, kuriose imuninės sistemos ląstelės filtruoja atitekėjusią limfą. Sergant infekcinėmis, piktybinėmis, limfoproliferacinėmis ar autoimuninėmis ligomis limfmazgiai padidėja. Kada dėl to reikėtų sunerimti ir kreiptis į savo gydytoją? Panevėžio „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Agnė Stancelienė pažymi, kad limfmazgių padidėjimas, dar vadinamas limfadenopatija, yra organizmo imuninis atsakas ir kaip ligų simptomas pasireiškia pakankamai dažnai. Plačiau apie tai rašoma pranešime spaudai. 

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NTB) praneša apie Lietuvą pasiekusį neįkainojamos vertės krovinį. Šių metų lapkričio 9 dienos 23 val. 57 min. Vilniuje Santariškių žiede, Policijai sustabdžius eismą, leidosi Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis. Orlaivis su VUL SK medikų komanda išskrido iš Kauno ir po atliktos eksplantacijos iš Varšuvos (Lenkija) parskraidino donorinį organą, kuris iš šio pasaulio išėjusio žmogaus artimųjų dėka recipientui Lietuvoje suteiks vilties pasveikti.

Plaučių vėžys – viena dažniausių ir agresyviausių onkologinių ligų. Naujausiais Lietuvos Higienos instituto duomenimis mūsų šalyje kiekvienais metais diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų plaučių vėžio atvejų ir net apie 1300 susirgusiųjų nuo šios ligos miršta. Daugiau apie šią ligą, jos rizikos veiksnius ir naujausius gydymo metodus pranešime spaudai pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikos Krūtinės ląstos navikų teminės grupės ir Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovas gydytojas pulmonologas, onkologas-chemoterapeutas prof. Marius Žemaitis ir Minimaliai invazinių radiologinių procedūrų sektoriaus vadovas (MIRP) gydytojas radiologas dr. Aurimas Mačionis.

Nuo lapkričio 7 d. įsigaliojo įstatymų pakeitimai, kuriais padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) laikotarpiu sudaryta galimybė nedarbingumo pažymėjimus išduoti supaprastinta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius sumažėjo, tačiau fiksuotas mirties nuo gripo atvejis. 

Karščiavimas – tai simptomas, su kuriuo yra tekę susidurti kone kiekvienam. Pakilus temperatūrai gali atsirasti noras kuo greičiau namų vaistinėlėje ieškoti vaistų nuo karščiavimo, tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė pataria neskubėti ir primena, kad vaistais malšinti temperatūrą patartina tik nuo 38 laipsnių. Ji dalinasi praktiniais patarimais, kaip iki tol gintis nuo karščiavimo.

Šiandienos įvykiai ypač parodo, kaip svarbu rūpintis savo ir artimųjų sveikata. Nors gali atrodyti, kad tam tikri sveikatos sutrikimai yra sergančiojo problema, visgi šiame susietame pasaulyje vieno individo gerovė tiesiogiai veikia bendrą visuomenės sveikatą. Rūpinimasis kito žmogaus sveikata gali būti reiškiamas įvairiomis formomis: nuo elementarios higienos laikymosi iki artimojo slaugymo, taip palengvinant jo kasdienybę.

Pasak Klaipėdos „InMedica“ klinikos šeimos gydytojo Egidijaus Petraičio, burnos išsausėjimo priežasčių yra be galo daug, o viena dažniausių, ypač vasaros laikotarpiu – dehidratacija. Plačiau apie tai rašoma pranešime spaudai.