Kompiuterį naudoja iki 3 metų
Nešiojamaisiais kompiuteriais vartotojai naudojasi nuo vienerių iki trejų metų, rodo šių metų liepos mėn. pabaigoje „Huawei“ užsakymu tyrimų bendrovės „RAIT“ atliktas Baltijos šalių gyventojų tyrimas. Visose trijose šalyse tokią nuomonę išreiškė apie 40 proc. respondentų.
„Nuo 1 iki 3 metų nešiojamu kompiuteriu naudojasi maždaug 2 iš 5 Baltijos regiono gyventojų. Svarbu pabrėžti, kad tokį laiko tarpą įrenginio nekeičia dažnai kompiuterį naudojantys žmonės. Rečiau atsiverčiantys nešiojamus kompiuterius juos dažniausiai keičia tik praėjus 6 metams. Tokia tendencija stebina, nes per 6 metus technologijų rinka itin stipriai pasikeičia, todėl tiek metų naudojamas kompiuteris jau būna moraliai pasenęs ir dažnai nebeatitinka rinkos standartų. Tad technologinis šuolis, kurį patiria kompiuterį atsinaujinantys vartotojai – labai didelis“, – sako Šarūnas Urbonas, „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje.
Panašu, kad praėjus šiam laikotarpiui, pirkti naujo kompiuterio Baltijos šalių vartotojai neskuba. Tą imasi daryti tik tuomet, kai sprendimą atsakingai apgalvoja ar kai kompiuteris nebeveikia tinkamai. Noras „atsinaujinti“ yra mažiausiai svarbus perkant naują įrenginį.
„Tiek lietuviai, tiek kitų Baltijos šalių vartotojai naują nešiojamąjį kompiuterį dažniausiai perka dviem atvejais – kai jis sugenda ir nustoja tinkamai veikti arba kai turimas tiesiog nebetenkina. Pastaroji priežastis taip pat susijusi su sparčiu technologijų rinkos tobulėjimu – po 3 metų naudojimosi kompiuteris vis dar gali veikti puikiai, tačiau jo funkcionalumai, sparta ir kitos specifikacijos gali nebetenkinti visų vartotojų poreikių“, – sako Š. Urbonas.
Dėl kai kurių funkcijų nuomonės išsiskiria
Renkantis naują kompiuterį, jo našumas visose trijose Baltijos šalyse yra vienas svarbiausių aspektų, bet dėl atskirų aspektų gyventojų nuomonė skirtingose šalyse išsiskiria. Pavyzdžiui, latviai (63 proc.) ir estai (58 proc.) itin vertina kompiuterio atminties talpą, o štai lietuviai į šią specifikaciją kreipia mažiau dėmesio – ją pasirinko tik 36 proc. respondentų. Maždaug 10 proc. Baltijos šalių gyventojų nurodė norą personalizuoti savo nešiojamąjį kompiuterį ir turėti gerą garso sistemą, tačiau šios savybės santykinai nereikšmingos.
Mažiau žmones domina tokių įrenginių dizainas ir svoris, bet rinkoje pasirodant naujiems kompiuteriams ši tendencija gali pasikeisti.
40 proc. lietuvių ir latvių taip pat itin svarbi ir baterijos veikimo trukmė. Svarbi tiek, kad apie savaitę be papildomo įkrovimo veikiančią bateriją svajotų net daugiau nei pusė apklaustų lietuvių.
Lietuviai nori mintimis valdomo kompiuterio
Pagrindinė nešiojamų kompiuterių ypatybė, apie kurią svajoja Baltijos šalių gyventojai, yra žaibiškas duomenų apdorojimas – ją kaip svarbiausią pasirinko daugiau nei 60 proc. regiono vartotojų. Apie bateriją, veikiančią bent savaitę be įkrovimo, dažniau svajoja respondentai Latvijoje ir Estijoje, o lietuviai norėtų neįtikėtino išradimo – kompiuterio, valdomo minties galia, rašoma pranešime spaudai.
„Žinoma, tokių technologinių sprendimų realybėje dar reiks kiek palūkėti, tačiau dėmesys šiems funkcionalumams padeda geriau pažinti vartotojų poreikius. Žvelgiant į tyrimo rezultatus, panašu, kad Baltijos šalių gyventojai labiausiai vertina ir ateityje tikisi didesnio nešiojamų kompiuterių veikimo greičio, mobilumo ir nepriekaištingos vartojimo patirties. Galiu patikinti, kad į šiuos aspektus nešiojamų kompiuterių kūrėjai iš tiesų investuoja daug pastangų“, – pasakoja Š. Urbonas.
Daugiau nei pusė – virš 60 proc. estų ir latvių – svajotų apie neribotos talpos atmintį. Taip pat šių šalių gyventojai norėtų turėti ir popieriaus plonumo kompiuterį, prideda „Huawei“ ekspertas.
