Nešiojamojo kompiuterio baterijos keitimas gali būti reikalingas dėl įvairių priežasčių: nuo natūralaus nusidėvėjimo iki techninių gedimų. Svarbu pasirinkti patikimą servisą, kuris užtikrintų kokybišką ir saugų baterijos keitimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti patikimą servisą ir ką reikėtų žinoti renkantis teikėją nešiojamojo kompiuterio baterijos keitimui.

Šiais, sparčiai besivystančių technologijų laikais, nei dienos neįsivaizduojame be išmaniųjų prietaisų – jais naudojamės tiek darbo aplinkoje ar mokantis, tiek leidžiant laisvalaikį. Mėlynos šviesos šaltiniai yra ir beveik kiekvienoje patalpoje – tai mobilieji telefonai, kompiuteriai, planšetės, plokščiaekraniai televizoriai, taip pat ir fluorescencinės bei LED taupiosios lemputės.

„Jei manote, kad suprantate kvantinę mechaniką, jūs jos nesuprantate“, – ši Nobelio fizikos premijos laureato Richardo Feynmano citata gana taikliai paaiškina, kodėl iki šiol neturime praktiškai panaudojamo kvantinio kompiuterio. Visgi pažanga šioje srityje akivaizdi ir, kaip tikisi mokslininkai, svarbių naujienų turėtume sulaukti per artimiausius 10–20 metų. Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad bus sukurtas galingas ir naudingas kvantinis kompiuteris.

Šiandien „Excel“ skaičiuoklė yra tik viena iš daugelio kompiuterio programų. Taip, ji gyvybiškai svarbi finansų, apskaitos, pardavimų ir daugelio kitų sričių darbuotojams. Visgi daug žmonių ja nesinaudoja arba įsijungia vos kelis kartus per mėnesį. Bet buvo laikas, kai būtent dėl skaičiuoklių augo kompiuterių pardavimai, o tarp jų kūrėjų vyko arši konkurencinė kova.

Darius Kniūkšta prisistato kaip nuotykių architektas – būtent taip jis vadina savo profesiją, kurioje didžiąją dalį veiklos užima kūryba ir vaizdo žaidimų integravimas į edukaciją. Organizacijos „Trys Kubai“ įkūrėjas ir vadovas įsitikinęs, jog iš bet kokios mylimos veiklos įmanoma susikurti svajonių darbą, net jei ta veikla – iš pažiūros naudos neduodantys kompiuteriniai žaidimai.

Lietuviai įsigytą nešiojamąjį kompiuterį naudoja iki 3 metų, o keisti imasi tik tada, kai šis sugenda arba jo veikimo kokybė nebetenkina, atskleidžia Baltijos šalių vartotojų tyrimas. Rinkdamiesi naują nešiojamąjį kompiuterį, lietuviai labiausiai vertina jo kainą ir spartą, o net 47 proc. respondentų svajoja apie mintimis valdomus ir savaitę be baterijos veikiančius kompiuterius.

Šiuo metu jauni žmonės mokosi kitokioms sąlygomis, negu įprasta. Žinių įgijimas mokyklos suole, kur išmanieji įrenginiai būdavo traktuojami beveik kaip siaubingos pabaisos, buvo pakeistas nuotoliniu mokymusi ir tokie įrenginiai tapo neatsiejama mokymosi proceso tęstinumo užtikrinimo dalimi. Kompiuteriai, išmanieji telefonai ir kitokie išmanieji įrenginiai yra naudojami mokymosi procese, bet kai jauni žmonės intensyviai susiduria su nuo jų sklindančia mėlyna šviesa, akys yra priverstos labai įsitempti. Optometristas ir „LG Electronics“ ekspertai paaiškina mėlynos šviesos keliamus pavojus ir tai, ką tėvai gali padaryti, kad pasirūpintų vaikų akių sveikata.

Kompiuteriniai žaidimai ir buvimas virtualioje erdvėje šiandien ne tik užima didelę dalį žmonių laisvalaikio, bet ir kursto karštas diskusijas. Ypač tarp tėvų, kurių vaikai, pasak suaugusiųjų, per daug laiko praleidžia prie kompiuterio ar telefono. Vis tik vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys turi ne vieną kontraargumentą patiems tėvams, ką jie daro ne taip, kad vaikai didžiąją laisvo laiko dalį mieliau leidžia prie kompiuterio ar telefono.

Visi žinome, kad tiek kompiuterių, tiek telefonų virusai gali pridaryti rimtų bėdų. Tačiau tai teorija. Žiūrint iš praktinės pusės, telefonų virusai šiais laikais tapo netgi pavojingesni. O pagrindine jų pavojingumo priežastimi tapo vien tai, kad šiandien savo išmaniesiems telefonams patikime itin svarbią informaciją – prieigą prie banko sąskaitos, svarbias žinutes, konfidencialias nuotraukas ir kt. Todėl šiandien būtina žinoti ne tik kuo skiriasi kompiuteriniai virusai nuo telefoninių, bet ir kaip nuo jų visų apsiginti. „Bitės Profai“ dalinasi 5 taisyklėmis, kurias reikėtų prisiminti susidūrus su virusais.

Pirmą ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 77 proc., interneto prieigą – 82 proc. namų ūkių, tai atitinkamai 1 ir 4 proc. punktais daugiau nei pernai.