Apie žmogaus išgyvenimus byloja ir įvairūs organizmo pakitimai. Susijaudinus greičiau ir stipriau plaka širdis, išsiplečia arba susitraukia kraujo indai (susigėdęs žmogus parausta), supykus greičiau ir giliau kvėpuojama, pakinta raumenų (veido ir kūno) judesiai, įvairių liaukų veikla (teka ašaros, prakaitas).
Streso atveju stresoriai veikia žmogaus organizmą, skatindami hormonų, kurie atsakingi už organizmo reakcijas, išsiskyrimą. Priklausomai nuo jų santykio, mūsų organizmas į stresą gali reaguoti skirtingai: proveržiu bėgti, kovoti, panaudojant turimą energiją ar sustingti.
Emocijų valdymas
Norėdami kontroliuoti savo emocijų išraišką, pirmiausia turime išmokti jas atpažinti. Čia pravartu būtų pastudijuoti emocijų išraišku pavyzdžius ir kartas nuo karto savęs paklausti: „Ką aš jaučiu? Ko aš noriu? Ko man trūksta?" Supratę savo poreikius, elgesį, santykius bei jų sukeliamas emocijas, galime stebėti, kaip jos valdo mūsų kūną.
Mokslininkas E. Džeikobsonas nustatė, kad kiekviena emocinę būseną atitinka tam tikros raumenų grupės įtampa. Pvz., prislėgta nuotaika turi ryšį su kvėpavimo organų raumenų įtampa, iš baimės įsitempia liežuvio, lūpų, gerklų, sprando raumenys. Taigi mažinant psichinį jautrumą, reikia atpalaiduoti raumenis, mažinti jų aktyvumą. To pasiekiame tam tikrų specialių savi įtaigos formulių pagalba, kurių poveikis pagrįstas principu: žodis automatiškai veikia kūną.
Svarbiausia čia yra tai, kad savo mintyse turime naudoti kuo mažiau neigiamą patirtį sukeliančių žodžių - raktų, ir kuo daugiau - teigiamų. Pvz., užuot sau mintyse sakę: „Kokia šiandien bloga diena, aš jaučiuosi toks žioplas, man taip prastai sekasi", derėtų galvoti: „Šiandien aš jaučiuosi ne toks laimingas, kaip norėčiau, šiandien man nelabai gera diena". Tuo pačiu principu turėtume galvoti ir apie save (ne „koks aš kvailas", bet „aš neprotingai pasielgiau!" ).
Gerų žodžių ir minčių buvimas mūsų sąmonėje žadina teigiamą patirtį, geras emocijas ir prisiminimus, kurie ir ateičiai užprogramuoja palankius mums įvykius. Šios teorijos pagrinde glūdi teiginys, kad mūsų mintys kuria mūsų gyvenimą. Kaip galvojame, taip ir gyvename.
Parengta pagal knygą "Psichologija studentui"
