ReligijaPasaulis prieš 2020-ųjų kovą jau buvo tapęs netinkamas gyventi. Kažkas turėjo įvykti, kad atsipeikėtume ir viskas sugrįžtų į normą. Daugelis mūsų kalbėjo apie artėjantį karą. Buvo pateikiami net konkretūs scenarijai. Kiti pranašaudavo tikrą socialinę revoliuciją, turėjusią kilti dėl migracinių judėjimų įvairiose pasaulio vietose. Jauniausi mūsų planetos gyventojai siejo viltis su vadinamąja ekologiška gyvensena. Šventė, kurią viso pasaulio katalikams švęsti nurodė popiežius Jonas Paulius II, pirmą kartą švęsta Vilniuje prieš 85-erius metus. Tai Dievo Gailestingumo sekmadienis, minimas sekmadienį po Šv. Velykų. Jau šį – Didįjį penktadienį, balandžio 10 dieną, prasideda devynių dienų budėjimas su malda, kuris atves į Dievo Gailestingumo šventę. Mums prieš akis – Didžioji savaitė ir svarbiausia krikščionims Velykų šventė. Šį kartą nepašventinsime bažnyčiose verbų Verbų sekmadienį nei maisto Didįjį šeštadienį, o turiniu ir simboliais turtingiausią liturgiją išgyvensime namuose, jungdamiesi su visuotinės Bažnyčios bendruomene per televiziją, radiją, internetą. Velykos – svarbiausia metų šventė krikščionims, todėl stabdykime užkratą, bet ne maldą, į kurią galime jungtis per televiziją, radiją, internetu. Taip penktadienį spaudos konferencijoje pristatydamas, kaip karantino sąlygomis švęsime šv. Velykas, sakė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gitaras Grušas. Penktadienį 19 val. Lietuvos laiku popiežius Pranciškus iš Šv. Petro aikštės Vatikane tikintiesiems suteiks ypatingąjį palaiminimą Miestui ir pasauliui (Urbi et Orbi – lotynų k.). Tai Šventasis Tėvas padarys atsižvelgdamas į nepaprastąją padėtį, kurioje šiuo metu yra visa žmonija dėl Covid-19 pandemijos. Lietuvos vyskupai, atsižvelgdami į Lietuvos Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje nutarė, nuo pirmadienio atšaukti visas viešas pamaldas. Pamaldos nebevyks nuo pirmadienio kovo 16 dienos iki kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas. Šilta, jauki atmosfera, lovos su minkštais žaislais, spalvotos sienos su paveikslėliais, kuriems parašytos pasakos... Iš pažiūros – laimės ir džiaugsmo kupina vieta, tačiau netrukus čia atvyks pacientai, kurių šeimos susigrums su didžiausiu iššūkiu ir neįsivaizduojamu išgyvenimu: vaiko liga ir mirtimi. Vilniuje atidarytas vaikų hospisas. „Tai – meilės ir išminties žvelgiant į kitą žmogų kupinų širdžių darbo rezultatas, siekiant padaryti kai ką kitiems, ne tik sau. O tam mus motyvuoja sergantys vaikai“, – per naujojo hospiso pastato atidarymą kalbėjo hospiso judėjimo Lietuvoje pradininkė, Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopockos hospiso direktorė sesuo Michaela Rak. Progresuojant technologijų sričiai, keičiasi ir žmonių santykis su religija. Nors dar pasigirsta nuomonių, kad religija ir technologijos yra nesuderinamos, Vatikanas pasauliui siunčia kitą žinutę – praėjusiais metais buvo pristatytas išmanusis rožinis, o popiežius Pranciškus „Twitter“ socialiniame tinkle turi jau daugiau nei 18 mln. sekėjų. Lietuvos Bažnyčia taip pat modernėja – jau galime išvysti tiesiogines kai kurių maldos namų mišių transliacijas socialiniuose tinkluose. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo graži tradicija: rašyti pomirtinius atsiminimus apie Vilniui nusipelniusius arba visuomenėje mylimus žmones. Š. m. sausio 11 dieną sukako Vilniuje ir Vilniaus krašte, o taip pat Baltarusijos pasienio gyvenvietėse populiaraus ganytojo kun. Antano Dilio (1923-2019), kartu atsisveikinimo ir su praėjusia epocha, pirmosios mirties metinės. Vykdant paskutinę jo valią buvo palaidotas prie tėvo ir kitų giminaičių Bernardinų kapinėse Užupyje XII kvartale. Kalėdiniai susitikimai vyksta visame Šalčininkų rajone, mero pavaduotoja Beata Petkevič apsilankė Butrimonių A. Krepštul gimnazijoje. |
|
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |
|
