Jau antrus metus iš eilės dėl karantino ribojimų tikintieji negalės pilnai – pagal šimtmečiais puoselėjamas tradicijas – švęsti Verbų sekmadienio, kai tradiciškai į bažnyčias atsineša pašventinti iš pavasarį išsprogusių augalų šakelių pačių pasidarytas ar Vilniaus krašto meistrių dailiai surištas verbas. Nesvarbu – kukli ar įspūdinga – verba simbolizuoja Kristaus kančią, o kartu – ir pergalę bei prisikėlimą, simbolizuoja atgimstančią gyvybę. Tačiau jokie draudimai negali suvaržyti karšto troškimo melstis Dievui, aukoti Jam savo mintis ir gerus darbus. O būdą, kaip tai padaryti, kaip sako Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijos klebonas kun. Miroslav Grabovski, tikrai tikintis žmogus visada ras.
„Verbų sekmadieniu pradedama Didžioji savaitė, jos kulminacija yra trys Velykų dienos, kurios mini Kristaus kančios, mirties ir prisikėlimo slėpinį. Šis laikotarpis – tai paskutinė galimybė pasiruošti priimti į savo širdį Prisikėlusį Viešpatį, apmąstyti gavėnios pradžioje prisiimtus pasižadėjimus, susimąstyti apie tai, ką pavyko padaryti, o ko nepadarėme, bet dar turime galimybę pakeisti savo gyvenime, – šventės reikšmę aiškina kun. M. Grabovski. – Verbų sekmadieniu minimas Kristaus įžengimo į Jeruzalę triumfas. Jam ant asilaičio įjojus į miestą susirinkusi minia po kojomis tiesė drabužius, klojo alyvmedžių ir palmių šakeles ir šlovino Jį šauksmu: „Osana! Osana! Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!“ O jau po penkių dienų ta pati minia šaukė: „Nukryžiuok jį!“
Ir būtent tie įvykiai šiomis dienomis suteikia mums galimybę susimąstyti: koks mūsų santykis su Dievu, ar visada turime ryšį su Viešpačiu. Kodėl šloviname Jį, kai mums yra gerai, o tuomet, kai nutinka nelaimė ar išbandymas ir atsiduriame kryžkelėje, priekaištaujame Jam, kodėl mūsų negirdi?..
Pasak kunigo, laikui bėgant keičiasi komunikavimo būdai, žmogaus interesai, tačiau jo prigimtis išlieka ta pati.
„Dažnai Dievo užtarimą matome per savo lūkesčių prizmę ir išbandome jį. Šiandien, kai išgyvename gana nelengvus laikus, neretai klausiame savęs, kodėl mums buvo lemta patirti tokius sunkumus. Nežinia, kaip sutiksime ir švęsime Velykas?.. Kartą girdėjau net tokį klausimą: „Kunige, ar bus Velykos?“ Velykos bus visada. Ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kokios jos bus. Kristus prisikels, net jei bažnyčia bus uždaryta. Reikia tik tuo tikėti“, – pabrėžia daugiau nei 10 tūkstančių tikinčiųjų turinčios Šv. arkangelo Rapolo parapijos klebonas. Pasak kun. Miroslavo, pandemijos laikotarpis, kurį mums tenka išgyventi, irgi yra tam tikras mūsų tikėjimo išbandymas.
Ganytojo įsitikinimu, ramybės ir gerovės metais žmonės priprato, kad šventės prabėga sklandžiai, ramiai. Ateiname į bažnyčią su verbomis, grįžtame namo ir toliau švenčiame. O dabar šių – įprastai Verbų sekmadienį lydinčių – ritualų, gali tiesiog nebūti.
„Galbūt Kristus nori pamatyti, koks mūsų požiūris į Jo gimimą, Jo prisikėlimą? Ar esame tokie patys net ir tada, kai negalime švenčių švęsti tradiciškai. Galbūt per stipriai esame prisirišę prie tam tikrų schemų ir šventimo formų, pamesdami prieš beveik du tūkstančius metų vykusio įvykio esmę?.. Faktas, kad žmonės negali normaliai dalyvauti šv. Mišiose, neretai parodo tikrą žmogaus veidą: ar iš tikrųjų yra tikintis asmuo, ar tik demonstruoja prisirišimą prie tradicijų“, – sako kun. M. Grabovski. Tačiau, kaip pabrėžia jis, Bažnyčia pasirengusi bet kokiems iššūkiams. Ir kiekviename jų reikia ieškoti Dievo žinios, skaityti ženklus, suprasti, ką Kūrėjas nori mums pasakyti.
„Kai kurie yra tiesiog laimingi, kad ir toliau gali ateiti į bažnyčią, nors vienu metu joje galinčių būti tikinčiųjų skaičius kol kas drastiškai apribotas. Šiuo metu transliuojame šv. Mišias per internetą, tad tam tikrai grupei žmonių tai labai tinka. Negalintys ateiti į bažnyčią turi galimybę dalyvauti pamaldose nuotoliniu būdu. Šv. Maksimilijonas Kolbė kadaise yra sakęs, kad Dievo Žodis neturi būti uždarytas, jis turi būti skelbiamas. Vienu iš būdų pasiekti žmones buvo radijas. O pirmuoju Šventojo Sosto vadovu, kuris kreipėsi į žmones per Vatikano radiją, buvo popiežius Pijus XII. Tad ir mes naudojamės šia privilegija“, – šypsosi kunigas.
Kun. M. Grabovski nedrįso prognozuoti, kaip šiemet vyks Verbų sekmadienio iškilmės. Jei valdžia nepaskelbs specialių nurodymų, galbūt verbas šventinti bus leista šventoriuje. Svarbiausia, kad tikintieji išsaugotų privalomą dviejų metrų atstumą vieni nuo kitų ir būtų užsidėję apsaugines veido kaukes.
„Artėjant Didžiajai savaitei norėčiau palinkėti visiems mums taip reikalingo tikro tikėjimo. Svarbu, kad visada atsimintume, jog Kristus, darydamas stebuklus, sakydavo: „Tavo tikėjimas išgydė tave, tavo tikėjimas padėjo tau.“
Norėčiau, kad ir mes, patyrę savo tikėjimo išbandymą, būtume tokie pat stiprūs. Kad ir koks sunkus būtų laikotarpis, neprarastume pasitikėjimo ir tikėjimo Dievu, jaustume Jo buvimą ir artumą mūsų namuose ir mūsų širdyse“, – sakė baigdamas pokalbį ganytojas.
Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis
