Šiais metais Lietuvoje pirmą kartą pradedama akcija „Būk saugus kelyje“, skirta vilkikų ir neapsaugotų eismo dalyvių saugumo didinimui. Ji ypatingą dėmesį skiria supratimui apie vilkikus, kad jų dydis, aukštis bei didesni nei lengvųjų automobilių veidrodžiai anaiptol nereiškia išskirtinai plataus vilkikų vairuotojų regos lauko.
Vienas labiausiai paplitusių mitų yra tai, kad dėl aukštai esančios kabinos ir didelių veidrodžių vairuotojas puikiai mato aplinką aplink vilkiką, bet dažnai neįvertinama, kad „aklosios zonos“ vilkikų vairuotojams yra didesnės. Tai yra erdvė ne tik už vilkiko priekabos, bet ir prie pat kabinos priekio. Į pavojingas zonas patenka ir tolėliau nuo kabinos esantys priekabos šonai, kurių manevravimo metu neparodo šoninio vaizdo veidrodžiai.
„Siekiame gerinti supratimą tarp eismo dalyvių ir paskatinti užmegzti kontaktą – linktelėti ar pamojuoti vairuotojui ir tokiu būdu įsitikinti, kad jis jus tikrai pamatė. Kasmet pasaulio keliuose žūsta apie 1,3 mln. žmonių, dar 20-50 mln. yra sužalojami, patiria įvairias traumas. Saugaus eismo taisyklių mokomės nuo mažų dienų, tačiau siekdami didesnio saugumo turėtume aktyviau vieni su kitais bendrauti kelyje“, – sako vienas iš akcijos partnerių, „Circle K Lietuva“ vadovas Skirmantas Mačiukas.
Švedijos sunkvežimių gamintojo „Volvo Trucks“ avarijų grupės tyrimų duomenimis, didžiausią pavojų neapsaugotiems eismo dalyviams kelianti zona yra dešinioji sunkiasvorės transporto priemonės pusė, kuriose įvyksta apie 36 proc. eismo įvykių. Čia dažniausiai neįvertinama į dešinę lėtai sukančio vilkiko greitis arba judėjimo kryptis. Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkės Lauros Salokaitės tai nestebina, nes eismui vykstant dešiniąja kelio puse joje yra šaligatviai su į važiuojamąją kelio dalį judančiais pėsčiaisiais ir dviratininkais. Be to, manevrai į dešinę pusę sukuria situacijas, kai vilkikai išvažiuoja iš savo eismo juostos ar gali pavojingu atstumu priartėti prie šaligatvio ar perėjos krašto.
Vilkiko priekis taip pat yra pavojinga zona, čia fiksuojama apie 33 proc. eismo įvykių, kurių metu sužalojami pėstieji, dviratininkai ar mopedų vairuotojai.
„Tai griauna mitą, kad iš aukščiau viskas puikiai matosi. Iš tiesų regos laukas priekyje yra geresnis dėl transporto priemonės aukščio, tačiau jei pėsčiasis ar dviratininkas stovi labai arti kapoto, jų vilkiko vairuotojas tikrai gali nepastebėti. Kartu vilkiko priekis yra ta vieta, kur galima paprasčiausiai pamojuoti vairuotojui ir jam linktelėjus įsitikinti, kad jis tikrai jus mato. Sudėtingiau, jei pėstieji ar dviratininkai yra netoli vilkiko šono, bet ir čia galima pritaikyti paprastą taisyklę – jei šoniniame veidrodyje gerai matote vairuotoją, tikėtina, kad jis jus irgi mato. Tačiau jei vairuotojo šoniniame veidrodyje nematote, greičiausiai esate aklojoje vilkiko zonoje“, – atkreipia dėmesį Darius Visakavičius, „Girteka Logistics“ vairuotojų akademijos lektorius.
Dėl didelių gabaritų ir priekabose vežamų krovinių svorio vilkikams reikia daugiau erdvės manevravimui, be to, jų stabdymo kelias yra gerokai ilgesnis nei lengvojo automobilio. Pavyzdžiui, važiuojant 60 kilometrų per valandą greičiu, automobilio stabdymo kelias sieks apie 73 metrus, o vilkiko – apie 83 metrus. Kuo greitis didesnis, tuo ilgesnis ir stabdymo kelias. 100 kilometrų greičiu važiavęs automobilis sustos už maždaug 157 metrų, o vilkiko su priekaba stabdymo kelias bus beveik 185 metrų, todėl netikėtai kliūtį pamatęs vilkiko vairuotojas net ir labai stengdamasis negalės greitai sustabdyti transporto priemonės.
Šiemet sausį-birželį Lietuvoje užfiksuota beveik 1,3 tūkst. eismo įvykių, kuriuose sužeista beveik 1,5 tūkst. žmonių. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, daugiausiai, arba 33 proc. įvykių, kuriuose žuvo žmonės, sukėlė saugaus važiavimo greičio nepasirinkę arba jį viršiję vairuotojai. Tačiau antroje vietoje (24 proc.) atsidūrė kelių eismo taisykles ignoravę ir skaudžius eismo įvykius sukėlę pėstieji.
Vilkikų judėjimas Lietuvoje intensyviausias greitkeliuose, o didieji miestai juos stengiasi nukreipti į aplinkkelius, tačiau didelių sunkvežimių galima sutikti ir miestų gatvėse, ir mažesniuose užmiesčio keliuose, kur yra kur kas didesnė tikimybė sutikti pėsčiuosius bei dviratininkus.
„Pėstieji yra visaverčiai eismo dalyviai, turintys ne tik teises, bet ir pareigas. Deja, dar trūksta savitarpio supratimo ir pagarbos tarp eismo dalyvių, realaus suvokimo, ar jie iš viso yra matomi transporto priemonių vairuotojams ir kaip elgtis, kad skaudžių nelaimių būtų išvengta. Tikimės, kad ši eismo saugumo iniciatyva prisidės prie saugumo kelyje padidinimo“, – teigia L. Salokaitė.
Lietuvos Vyriausybei deklaruojant norą neuždaryti visų mokymo įstaigų dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos, tikėtina, kad rugsėjį į mokyklas sugrįš moksleiviai, kurių amžius leis keletą savaičių pasipraktikavus su vyresniaisiais vėliau keliauti į pamokas savarankiškai. Rasa Dičpetrienė, organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė, pastebi, kad saugaus eismo taisyklių diegimas jiems turi būti nuolatinis ir nuoseklus šeimoje bei mokykloje.
„Prasidėjus naujiems mokslo metams vairuotojai paprastai būna ypač dėmesingi vaikams, stengiasi juos pagloboti. Tačiau vėliau vaikai gatvėse tampa kasdienybe ir būtų tikrai gerai, kad jie patys būtų nuolat mokomi saugaus, budraus elgesio, tinkamai suvoktų visas rizikas ir grėsmes tam, kad išvengtų susidūrimų su transporto priemonėmis. Tokia edukacija turi vykti ir šeimose, ir švietimo įstaigose“, – sako R. Dičpetrienė.
