Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovo Agniaus Gučiaus, iškart po eismo nelaimės tarp dviejų vairuotojų dažnai įsiplieskia psichologinė kova, po kurios kaltas lieka nebūtinai tikrasis susidūrimo kaltininkas. Jo teigimu, karštligiškai priimtų sprendimų keitimo kaina vėliau būna labai didelė.
Stovėjimo aikštelėse – neaiškumai dėl ženklinimo
Pasak A. Gučiaus, klaidinančios situacijos dažniausiai registruojamos automobilių stovėjimo aikštelėse šalia prekybos centrų, nes dalyje šių vietų važiavimo tvarka yra organizuojama remiantis ne kelio ženklais, o horizontaliuoju ženklinimu. „Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į iš trikampių sudarytą liniją, kuri reiškia, kad vairuotojas privalo duoti kelią kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Jei aikštelėje ženklinimo nėra, reikėtų įprastai vadovautis dešiniosios rankos taisykle“, - sako draudimo bendrovės atstovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad didmiesčiuose ir mažesniuose miestuose aikštelės prie prekybos centrų būna dažnai įrengtos bei prijungtos prie šalia esančios gatvės. „Dėl šios priežasties vairuotojai klaidingai interpretuoja, kad gatvės ir aikštelės susikirtime turi būti taikoma dešiniosios rankos taisyklė. Tačiau toji vieta yra išvažiavimas iš šalia esančios teritorijos, todėl gatve važiuojančias transporto priemones privaloma praleisti visais atvejais“, – pasakoja draudikas.
Jo teigimu, praktikoje pasitaiko sudėtingų avarijų, kai ginčas kyla dėl eismą draudžiančio šviesoforo signalo. „Jei sankryža nefilmuojama ir nėra liudininkų, be pastarųjų ir nufilmuotos medžiagos nėra galimybės nustatyti, kuris vairuotojas kaltas. Tuomet turime remtis eismo įvykio vietoje užpildyta ir vairuotojų pasirašyta deklaracija“, – pabrėžia A. Gučius.
Lenkimo manevrui posūkio signalas – privalomas
Pasak draudimo bendrovės Transporto žalų skyriaus vadovo, deklaracijos svarba itin didelė ir eismo įvykiuose, kuriuose susiduria lenkiantysis ir lenkiamas automobiliai. „Vietose, kuriose lenkti leidžiama, būtinas posūkio signalas: negalima lenkti, jei priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotojas rodo posūkio signalą ir ruošiasi sukti į kairę. Tuo tarpu į kairę sukantis automobilis negali to daryti, jeigu iš galo važiuojančios transporto priemonės vairuotojas rodo kairiojo posūkio signalą ir planuoja lenkimo manevrą“, – sako A. Gučius.
Tokiose situacijoje, pasak draudiko, galima remtis tik pačių vairuotojų užfiksuotomis aplinkybėmis ir prisiimta kalte. Sprendimą, A.Gučiaus teigimu, kartais palengvina Kelių eismo taisyklėse (KET) apibrėžtos aplinkybės, kurioms susiklosčius yra draudžiama lenkti.
„Kaltu dėl eismo nelaimės, esant tokiai situacijai, bus pripažintas tas vairuotojas, kuris nepaisė KET ir ketino lenkti. Tačiau pildydami deklaracijas vairuotojai labai dažnai pamiršta taisykles, todėl labai svarbu kiekvienam vairuojančiam asmeniui periodiškai pasikartoti KET skyrius apie lenkimą ir eismą juostose, važiavimo pradžią ir manevravimą bei transporto priemonių išsidėstymą kelyje“, – kalba draudimo bendrovės atstovas.
Lėtėjimo ir greitėjimo juostose – nauja tvarka
Draudikas atkreipia dėmesį į vėliausioje KET redakcijoje priimtą pakeitimą, susijusį su lėtėjimo ir greitėjimo juostų naudojimu. „Anksčiau naudojimasis šiomis juostomis nebuvo aiškiai reglamentuotas, todėl nebuvo ir objektyvaus tokių situacijų vertinimo. Dabar jos jau yra aprašytos, ir vairuotojams reikėtų su šia informacija susipažinti bei ją detaliai išanalizuoti“, – tvirtina A. Gučius.
Susidūrimai prasilenkiant kelia daug klausimų
Pasak draudiko, praktika rodo, kad eismo dalyviai dažnai neteisingai interpretuoja susidūrimus prasilenkiant. Jo teigimu, svarbu žinoti KET reikalavimą važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamos dalies krašto, jei kelias tuščias.
„Kai du vairuotojai tiesiog nepasidalina kelio, tokios situacijos gali būti vertinamos kaip abipusė kaltė ir abu vairuotojai laikomi vienodai atsakingais už eismo įvykį. Tačiau kartais eismo nelaimė įvyksta tik dėl vieno vairuotojo kaltės. Todėl itin svarbu teisingai įvertinti, kuris vairuotojas pažeidė KET. Tokios situacijos dažniausiai įvyksta siaurose miestų gatvėse ir daugiabučių kiemų aikštelėse“, – pasakoja A. Gučius.
Jei kelias iš dešinės pusės apstatytas automobiliais ir norint toliau važiuoti reikia apvažiuoti kliūtis, draudiko teigimu, svarbu prisiminti, kad tuomet privaloma praleisti visas iš priekio atvažiuojančias transporto priemones.
„Neaiškios aplinkybės atsiranda susikirtimuose su šalutiniais keliais, kai, išvažiuodami iš šalutinio kelio, vairuotojai neįvertina, kad pagrindiniu keliu važiuojantis automobilis viršija greitį ir, galvodamas, kad spės atlikti manevrą, surizikuoja. Tokios avarijos, deja, dažnai baigiasi eismo nelaimės dalyvių sužalojimais, todėl tokius įvykius tiria profesionalai – ekspertai“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovas.
Įrodymai – lengviausias kelias į tiesą
Įvykus eismo nelaimei A. Gučius pataria visada nufotografuoti įvykio vietą, jei yra – ratų važiavimo ir stabdymo pėdsakus. „Kuo tiksliau užfiksuokite tikslias automobilių padėtis, jeigu yra galimybė, matuokite atstumus. Jeigu yra liudininkų, jų kontaktus būtų svarbu užfiksuoti ne tik sau, bet ir eismo įvykio deklaracijoje“, – tvirtina draudikas.
Jo teigimu, dažnai tenka spręsti situacijas, kuomet pasirašę deklaracijoje kaip atsakingi už eismo įvykį, vėliau pasigilinę į situaciją bando sprendimą keisti, deja, ne visais atvejais tai pavyksta. „Jei situacija tinkamai užfiksuota ir svarbiu įvykio veiksniu nėra, pavyzdžiui, šviesoforo, automobilio posūkio signalas ar automobilio greitis, ją išspręsti visada lengviau“, – sako A. Gučius.
„Pagrindinis patarimas vairuotojams – eismo įvykio vietoje visada objektyviai įvertinkite, ar pažeidėte Kelių eismo taisykles, nepasiduokite spaudimui ar grasinimams, įvertindami situaciją, apžiūrėkite kelio ženklus bei ženklinimą. Jei turite pagrįstų abejonių, tačiau pasirašote, kad esate atsakingas už eismo įvykį, vėliau šį sprendimą gali būti ganėtinai sunku pakeisti“, – pataria draudimo bendrovės atstovas.
Pranešimo spaudai inf. pi
