„Mažėjantis juodųjų dėmių skaičius valstybinės reikšmės byloja apie gerėjančią eismo saugumo situaciją šalyje. Pastebima tendencija, kad didžioji dalis juodųjų dėmių susiformuoja tose pačiose vietose kiekvienais metais (išlikusios 24 juodos dėmės nuo pernai metų). Todėl ypatingai svarbu, kad kelio savininkai atsižvelgtų į specialistų siūlymus ir diegtų priemones, kurios pagerintų eismo saugumą avaringose vietose“ – teigia TKA transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.
Prasta infrastruktūra ir taisyklių nesilaikantys eismo dalyviai
Susiformavusiose juodosiose dėmėse pastebimos pasikartojančios eismo įvykių tendencijos ir infrastruktūros trūkumai. Dažniausia (39 %) eismo įvykių schema juodosiose dėmėse, esančiose sankryžose, – susidūrimai sukant į kairę (apsisukant), o ruožuose – trečdalį eismo įvykių sudarė užvažiavimai ant pėsčiojo ar dviratininko. Nagrinėjant juodąsias dėmes pastebėti trūkumai pėsčiųjų perėjose, nesaugūs kairieji posūkiai, visų eismo dalyvių saugumo neužtikrinimas šviesoforu reguliuojamose sankryžose ir kiti trūkumai. Tačiau ne tik dėl prastos infrastruktūros įvyksta eismo įvykiai.
10 iš 38 juodųjų dėmių 2023 m. susidarė dėl eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs, neturintys teisės vairuoti ar pasišalinę iš eismo įvykio vietos asmenys. „Eismo dalyvių atsakomybė – vienas pagrindinių kriterijų, siekiant išvengti eismo įvykių. Kaip rodo tragiški šių metų eismo įvykiai, neblaivūs ir teisės vairuoti neturintys eismo dalyviai vis dar yra opi problema Lietuvoje. Nepagalvojimas apie galimas pasekmes, žalą ne tik sau, bet ir kitiems asmenims parodo, kad žmonėms trūksta atsakomybės jausmo. Todėl svarbu nuolatos kartoti ir vykdyti socialines reklamas apie saugų eismą keliuose“ – sako E. Morkūnas.
TKA inf.
