Antibiotikai esantys B sąraše, kuriame esantys vaistiniai preparatai buvo kompensuojami tik vaikams ir socialiai remtiniems asmenims kompensuojant 50 procentų bazinės (valstybės kompensuojamosios) kainos, perkeliami į A sąrašą ir nuo 2024 m. sausio 1 d. tokių vaistinių preparatų bazinė kaina visiems pacientams pagal nurodytas skyrimo sąlygas bus kompensuojama 100 procentų.

Trūkstant antibiotikų, gyventojai neretai ieško vaistų per pažįstamus, dalijasi naujomis ar senomis jų pakuotėmis su giminėmis, kaimynais ar draugais. Vaistininkė patarė, kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis nerandant sau būtinų vaistų.

Pasaulio sveikatos organizacija išreiškė susirūpinimą dėl bakterijų atsparumo antibiotikams keliamos grėsmės. Neatsakingas jų vartojimas paveikia visą ekosistemą. Atsakomybės turi imtis ne tik medikai, skirdami nereikalingą jų vartojimą, bet ir kiekvienas mūsų – neužsiimti savigyda.

Virusinės ar bakterinės kilmės susirgimas kamuoja mažąjį pacientą – tai ypač svarbi užduotis, kurią savo darbe kasdien turi išspręsti šimtai šeimos gydytojų, ypač pagreitį įgavus peršalimo ligų sezonui. Tam jie skatinami pasitelkti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą, kuris kartu su kitais tyrimais padeda nuspręsti, ar vaikui būtina skirti antibiotikų, ar galima apsieiti ir be jų, taip išvengiant neracionalaus jų vartojimo arba, paprastai tariant, žalos vaikų sveikatai.

Antibiotikai padėjo suvaldyti daugybę iki tol sunkiai gydytų ligų, tačiau šiandien pasaulis susiduria su nauju iššūkiu – augančiu bakterijų atsparumu, tam įtakos turi neteisingas antibiotikų vartojimas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Kristina Staivė sako, kad egzistuoja du žmonių tipai: vieni – labai vengia vartoti antibiotikus, kiti – jų griebiasi vos susirgę, tačiau ir vieni, ir kiti nėra visiškai teisūs.

Vaistininkai vis dažniau pastebi, kad nors ligas diagnozuoja ir gydymą paskiria gydytojai, tačiau, deja savigyda vis populiarėja, net ir žinantys, kad antibiotikai – individualiai gydytojo paskiriamas vaistas, vis tiek juos vartoja savavališkai ir stebisi neefektyvumu. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad neatsakingas antibiotikų vartojimas gali sukelti ne tik tokius negalavimus kaip viduriavimas ar alergija, bet ir kyla grėsmė prarasti atsparumą antibiotikams.

Pernai Lietuvoje suaugę pacientai suvartojo net 20 proc. mažiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų antibiotikų nei 2017 m. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, tai rodo, jog gydytojai pacientams antibiotikus skiria racionaliau.

Vaikų iki 7 metų gydymui bus skatinama išrašyti kuo mažiau antibiotikų. Nuo šių metų sausio 1 dienos įdiegiamas naujas gerų darbo rezultatų rodiklis, leisiantis stebėti šeimos gydytojų antimikrobinių vaistų skyrimą mažiesiems pacientams. Tie medikai, kurie neviršys nustatytų antibiotikų skyrimo normų, jau kitąmet bus skatinami finansiškai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, tai dar viena priemonė, padėsianti mažinti neracionalų antimikrobinių vaistų vaikams skyrimą.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą. Šis leidžia po keleto minučių tiksliai išsiaiškinti, kokios kilmės susirgimas – virusinės ar bakterinės – kamuoja mažąjį pacientą. Toks testas yra svarbus ir gydytojams padeda nuspręsti, ar vaikui būtina skirti antibiotikų, ar galima apsieiti ir be jų.

Kad vartoti antibiotikus be rimtos priežasties yra kenksminga – žino daugelis. Vis dėlto ne kiekvienas supranta, kad antibiotikų į mūsų organizmus patenka ir to nežinant – per valgomus maisto produktus. Tad kaip žinoti, kuriuose maisto produktuose yra antibiotikų likučių?