Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, jau prieš kelerius metus nuspręsta gydytojus finansiškai skatinti už specialaus testo atlikimą ir, kaip rodo duomenys, tai pasiteisino, nes tyrimų skaičius auga. Vis dėlto, anot viceministrės, stebint statistiką iš skirtingų savivaldybių, aišku, kad tikrai yra atvejų, kai šia galimybe nepasinaudojama.
„Antibiotikai mažiesiems pacientams turi būti skiriami tik tada, kai iš tikrųjų to reikia. Antraip jie ne tik neatneš jokios naudos, bet gali būti ir žalingi vaiko sveikatai. Tą turėtų labai gerai suprasti ir tėvai, neretai primygtinai reikalaujantys, kad būtų paskirtas gydymas antibiotikais, be kurių, jų įsitikinimu, vaikas nepasveiks. Paprastai tariant, šis itin greitai atliekamas tyrimas yra svarus palengvinimas šeimos gydytojams, padedantis nuspręsti, kada reikia, o kada nereikia skirti antibiotikų. Tad, savo ruožtu, dėkoju medikams, kurie aktyviai naudojasi šia galimybe bei raginu aktyviau tai daryti ir kitus, saugant mažųjų sveikatą“, – sako K. Garuolienė.
Anot viceministrės, svarbu ir tai, kad šį testą 2-7-erių metų amžiaus vaikams galima atlikti tiek kartų, kiek to reikia, t. y., jokių ribojimų nėra. Tad šis įrankis gali būti išnaudojamas aktyviau, taip mažinant nereikalingą antibiotikų vartojimą ir neigiamas vartojimo pasekmes.
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė, šeimos gydytoja Toma Kundrotė sako, kad džiugina tai, jog vis garsiau kalbama apie neracionalų antibiotikų vartojimą, taip skatinant žmones domėtis, ar jų turimos žinios teisingos, ar klaidingi įsitikinimai netyčia nedaro „meškos paslaugos“.
„Kai kalbame apie antibiotikų vartojimą, esminės taisyklės, kurias tikrai turi žinoti kiekvienas ir ypač neturintis jokio medicininio išsilavinimo – antibiotikai nėra stebuklingas vaistas, išgelbėsiantis nuo visų ligų. Jie skirti gydyti bakteriniams susirgimams, tad turi būti vartojami tik tada, kai tikrai reikia, ir tokie, kokių reikia. Nesinori gąsdinti, bet neracionalaus vartojimo pasekmės išties liūdnos – sutrikdyta natūrali organizmo mikrofloros pusiausvyra, atsiradusios alerginės reakcijos ir iš esmės augantis bakterijų atsparumas antibiotikams“, – sako gyd. T. Kundrotė.
Ji taip pat skatina kolegas medikus naudotis greituoju streptokoko antigeno nustatymo testu, kuris leidžia palengvinti darbą ir tiksliau, greičiau priimti sprendimus dėl gydymo taktikos.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, nuo 2016 m. pradėjus gydytojus skatinti už greitojo streptokoko antigeno nustatymo testo atlikimą, jis atliekamas dvigubai dažniau. Vis dėlto, šis testas atliekamas tik beveik 15 proc. 2-7-erių metų vaikų, kuriems buvo nustatytos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Be to, lyginant skirtingų savivaldybių duomenis, vienose jų šis tyrimas atliekamas beveik pusei susirgusiųjų, kitose – vos 1 proc. su tokiais susirgimais susidūrusių vaikų.
Anot sveikatos specialistų, atsparumas antibiotikams atsiranda dėl per didelio ir neatsakingo antibiotikų vartojimo, o bakterijos nuolat keičiasi, prisitaikydamos prie nepalankiai jas veikiančių veiksnių, kurių vienas ir yra antibiotikai.
SAM Spaudos tarnyba
