Darbdavių atsakomybė ir sankcijos griežtėja, tačiau tampa proporcingesnėmis
Naujiems užsieniečiams leidimai gyventi nebus išduodami, o esamiems užsieniečiams nekeičiami vienerius metus, jeigu darbdavys bus nubaustas už nelegalaus ar nedeklaruoto darbo pažeidimus ar bent du kartus per pastaruosius metus baustas už užsieniečių įdarbinimo ar informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai dirbti į Lietuvą užsieniečius tvarkos pažeidimus.
Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi išduoti ar pakeisti atsisakoma, jeigu jo darbdavys yra:
– baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą (Užimtumo įstatymo 56 str., 561 str.)
– baustas už nedeklaruotą darbą (Užimtumo įstatymo 58 str.)
– bent 2 kartus per pastaruosius metus baustas už užsieniečių įdarbinimo ar informavimo apie įdarbintus arba komandiruojamus laikinai į Lietuvą dirbti užsieniečius (Užimtumo įstatymo 57 str.).
Užsieniečiams leidimas laikinai gyventi gali būti naikinamas, jeigu darbdavys bent 2 kartus baustas už nedeklaruotą darbą, nelegalaus darbo atveju – 1 kartą;
Tačiau darbdavio baustumas už įdarbinimo tvarkos pažeidimus nesudaro pagrindo naikinti leidimą laikinai gyventi.
Šios nuostatos taikoma, jeigu nuo nutarimo, kuriuo paskirta bauda, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 1 metai.
Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad šis vienerių metų terminas skaičiuojamas tik nuo 2026 m. gegužės 22 d. nustatytiems pažeidimams. Iki šios datos nustatytiems pažeidimams taikomos ankstesnės, prieš tai galiojusios, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos.
Paaiškinimų teikimas verslininkams
Naujosios pataisos numato, kad tuo atveju, jei užsienietis, turi leidimą laikinai gyventi verslo pagrindu ir raštu nurodė Migracijos departamentui objektyvias priežastis, dėl kurių laikinai neatitinka minėtam pagrindui nustatytų sąlygų, Migracijos departamentas trims mėnesiams atideda patikrinimą.
Tokiu patikrinimu siekiama nustatyti, ar nėra Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 50 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų. Ši taisyklė taikoma vieną kartą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.
Keičiasi esminės užsieniečių įdarbinimo sąlygos
Iki naujosios Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakcijos galiojo nuostata, jog darbdavys, pageidaujantis įdarbinti užsienietį, privalėjo pasirinkti vieną iš dviejų sąlygų. Pirmoji sąlyga – užsieniečio kvalifikacija turėjo būti susijusi su atliktinu darbu ir jis privalėjo turėti ne mažesnę nei vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius trejus metus, susijusią su darbu, dėl kurio jis kviečiamas. Antroji sąlyga – užsieniečiui turėjo būti mokamas mėnesinis darbo užmokestis, kuris yra ne mažesnis nei paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis BDU dydis.
Naujoji Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakcija liberalizavo privalomas atitikti sąlygas ir atskyrė privalomą turėti kvalifikaciją nuo patirties.
Taigi darbdaviui, kuris kviečiasi užsienietį, dabar galima rinktis nebe iš dviejų, o iš trijų sąlygų – užsieniečio kvalifikacijos, užsieniečio turimos patirties arba įsipareigojimo mokėti darbo užmokestį, kuris yra ne mažesnis nei paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis BDU dydis.
Naujoji nuostata galios ir tiems prašymams, kurie buvo pateikti iki Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimų, t. y., iki šių metų gegužės 21 d.
Informacija apie kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams
Jei Lietuvos darbdaviai kviečiasi užsieniečius dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais ir leidimo laikinai gyventi prašoma pagal kvalifikacijos sąlygą, jie turėtų rinktis vieną iš trijų dokumentų:
– Europos Sąjungos narės išduotą profesinę vairuotojo kortelę
– Vairuotojo pažymėjimą su įrašytu Europos Sąjungos kodu (95)
– Vairuotojo pažymėjimą, kartu nurodant užsieniečio įgytą kategoriją (kategorijas), kurios suteiktų teisę vairuoti atitinkamą transporto priemonę
Pažymų apie vairuotojo įgytą pradinę kvalifikaciją arba išklausytus teorinės dalies mokymus atsisakyta, nes šios pažymos buvo nurodytos Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis, kuris nebetaikomas išduodant ar keičiant leidimu laikinai gyventi darbo pagrindu.
Darbo patirties skaičiavimas Ukrainos piliečiams, kurie buvo mobilizuoti.
Ukrainos piliečiams, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvoje darbo pagrindu, vertinant jų turimą darbo patirtį, neįskaičiuojamas jų mobilizacijos ar kariavimo savanoriškais pagrindais laikas, jeigu pateikiami šį faktą patvirtinantys dokumentai.
Tokiu būdu darbdaviai dirbti į Lietuvą galės pakviesti ir tuos Ukrainos piliečius, kurių profesinės patirties laikotarpyje yra pertrauka, susidariusi dėl mobilizacijos ar savanoriško kariavimo.
Pokyčiai dėl užsieniečių studentų darbo
Dalis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimų yra skirti mažinti piktnaudžiavimus migracijos sistema, kuomet į Lietuvą užsieniečiai atvyksta studijų pagrindu.
Atsižvelgiant į Migracijos departamento nustatytus atvejus, kai studijos naudojamos kaip priedanga darbui, įvedamas studentų darbo laiko ribojimas. Bakalauro studijų programos pirmo ir antro kursų studentai galės dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę. Į šį laikotarpį neįskaičiuojamos atostogos ir studentų atliekama praktika.
Trečiame ir ketvirtame kurse studijuojantys užsieniečiai, taip pat studijuojantys magistrantūros programą, doktorantai ir rezidentai, kaip ir reglamentuota iki šiol, galės dirbti 40 valandų per savaitę.
Taip pat nustatoma, kad bendras laikotarpis, kuriam gali būti išduodami (keičiami) leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu negalės viršyti 8 metų. Šios nuostatos bus taikomos tik studentams, turintiems nuo 2026 m. gegužės 22 naujai išduotus leidimus.
Teisė likti Lietuvoje
Užsieniečiai, kurie yra pateikę prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje arba turėdami leidimą laikinai gyventi yra pateikę prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi kitu pagrindu negu jų turimas leidimas gyventi, galės likti Lietuvoje ir tęsti darbą pas tą patį darbdavį tol, kol Migracijos departamentas priims sprendimą dėl jų teisinės padėties.
Tokiam užsieniečiui, kuris įgijo teisę likti Lietuvoje, bus išduodamas vidaus reikalų ministro nustatytos formos skaitmeninis užsieniečio registracijos pažymėjimas. Šį dokumentą norėdamas gauti užsienietis turės per MIGRIS užpildyti prašymą ir pažymėjimas per 3 dienas nuo prašymo jį išduoti datos bus suformuotas PDF formatu ir išsiųstas į užsieniečio asmeninę MIGRIS paskyrą. Užsienietis šį dokumentą galės saugoti savo išmaniajame įrenginyje arba turėti atspausdintą.
Svarbu atminti, kad toks pažymėjimas nėra kelionės dokumentas ir nesuteikia teisės vykti per Lietuvos valstybės sieną bei keliauti po kitų Šengeno erdvės valstybių teritorijas
Tačiau laikotarpis, kai užsienietis Lietuvoje buvo su skaitmeniniu užsieniečio registracijos pažymėjimu, jeigu jis išduotas tuo pagrindu, kad nagrinėjamas užsieniečio prašymas išduoti (pakeisti) LLG, bus įskaičiuojamas į Lietuvoje teisėtai pragyventą laikotarpį leidimui nuolat gyventi gauti.
Teisė likti Lietuvoje taip pat numatyta ir kitiems užsieniečiams (prieglobsčio prašytojams, nelydimiems nepilnamečiams, prekybos žmonėmis aukoms ir tiems, kurių atžvilgiu paskirtos kardomosios ar laikinosios apsaugos priemonės).
Papildomos lengvatos aukštos kvalifikacijos specialistams, tyrėjams
Supaprastinamos sąlygos aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams. Vadinamiesiems „mėlynosios kortelės“ turėtojams po 12 mėnesių darbo bus leidžiama keisti darbdavį be atskiro leidimo – anksčiau tokių leidimų gyventi savininkai apie darbdavio keitimą privalėjo informuoti Migracijos departamentą.
Taip pat numatoma galimybė iki 12 mėnesių neatitikti „mėlynosios kortelės“ sąlygų dėl ligos, negalios ar vaiko priežiūros atostogų, jei darbo santykiai nenutrūksta.
Palankesnės sąlygos sudaromos ir iš užsienio atvykstantiems tyrėjams ir dėstytojams. Tokie asmenys galės pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo dienos.
Darbdavio keitimas ir informacijos pateikimas
Pasibaigus užsieniečio darbo santykiams, bet dar leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo laikotarpiu, užsienietis galės kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu leisti pakeisti darbdavį, jeigu spės laiku pateikti Migracijos departamentui specialios formos pranešimą apie tai, kad norės tokia teise pasinaudoti.
Tokiam užsieniečiui bus suteiktas nuo 3 iki 6 mėnesių laikotarpis ieškoti naujo darbdavio.
Jei užsienietis leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu turi trumpiau negu 2 metus ir:
– per 10 darbo dienų nuo darbo santykių nutraukimo per MIGRIS pateikė pranešimą apie pasibaigusius darbo santykius ir nurodė, jog ketina pasinaudoti teise pakeisti darbdavį;
– dėl darbdavio keitimo kreipėsi (prašymą Migracijos departamentui pateikė) per 3 mėnesius nuo darbo santykių nutraukimo.
– Jei užsienietis leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu turi ilgiau negu 2 metus ir:
– per 10 darbo dienų nuo darbo santykių nutraukimo per MIGRIS pateikė pranešimą apie pasibaigusius darbo santykius ir nurodė, jog ketina pasinaudoti teise pakeisti darbdavį;
– dėl darbdavio keitimo kreipėsi (prašymą Migracijos departamentui pateikė) per 6 mėnesius nuo darbo santykių nutraukimo.
Tie užsieniečiai, kurių darbo santykiai nutrūko iki gegužės 21 d., tačiau dar nėra praėjęs 10 darbo dienų terminas, per kurį galima pateikti minėtą pranešimą, tokį pranešimą gali pateikti per 5 darbo dienas nuo gegužės 22 d., t. y. iki gegužės 29 d.
Ilgesnis terminas teikti pranešimus apie duomenų pasikeitimą
Užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privalo pranešti Migracijos departamentui, jei:
– jis pakeičia ar gauna naujus asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus;
– pasikeičia jo šeiminė padėtis, kai leidimas laikinai gyventi išduotas šeimos susijungimo pagrindu;
– pasibaigė jo darbo santykiai, bet jis ketina pasinaudoti šio Įstatymo 44 straipsnio 8 dalyje numatyta teise pakeisti darbdavį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas šio Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkto pagrindu;
– jis pateikia prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą, rezidentūrą arba doktorantūrą (pagal UTPĮ 46 str. 7 d.).
Anksčiau tokią informaciją užsienietis Migracijos departamentui turėjo pranešti 7 darbo dienas.
Pokyčiai teikiant prašymus dėl leidimų gyventi
Nuo lapkričio 1 d. pokyčių bus ir prašymų pateikimo tvarkoje. Nuo minėtos datos užsienio šalies pilietis, Lietuvoje esantis teisėtai, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo arba studijų pagrindu galės pateikti Migracijos departamentui tik tuo atveju, jeigu turės galiojantį leidimą laikinai gyventi arba Lietuvos išduotą nacionalinę vizą, arba kitos Šengeno valstybės ar ES valstybės narės išduotą leidimą gyventi arba esantis teisėtai bevizio režimo pagrindu.
Tai reiškia, kad užsieniečiai, kurie atvyks į Lietuvą su Šengeno viza ar kitos valstybės nacionaline viza lapkričio 1 d. negalės pateikti prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvoje darbo ar studijų pagrindu per Migracijos departamentą.
Tokiais atvejais užsienio valstybių piliečiai privalės dėl leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo kreiptis į išorės paslaugų teikėjų „VFS Global“ centrus.
Mažiau administracinės naštos
Pakeitimais taip pat mažinama administracinė našta. Atsisakoma perteklinių reikalavimų teikti duomenis, kuriuos institucijos gali gauti pačios. Pavyzdžiui, apie gyvenamosios vietos ar juridinio asmens adreso pasikeitimą informacija bus gaunama instituciniu būdu, o apie šeiminės padėties pokyčius reikės pranešti tik tais atvejais, kai leidimas gyventi išduotas šeimos susijungimo pagrindu.
Kvotos netaikymas
Naujosios Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatos numato, jog kasmet nustatoma užsieniečių, kurie į Lietuvą atvyksta dirbti, kvota nebus skaičiuojama:
– užsieniečiams, Lietuvoje užbaigusiems studijas arba mokymąsi pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas) ir ketinantiems dirbti nepraėjus 5 metams nuo studijų ar mokymosi baigimo;
– užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga (šiuo metu laikinoji apsauga galioja iki 2027-03-04);
– užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi humanitariniu pagrindu (užsieniečiai, negalintys grįžti į savo valstybę, nes gali būti persekiojami nedemokratinio režimo, kitoje leidimo laikinai gyventi kortelės pusėje nurodytas išdavimo pagrindas UTPĮ 40 str. 1 d. 8 p.);
– užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (kitoje leidimo laikinai gyventi kortelės pusėje nurodytas išdavimo pagrindas UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p.).
Galimybė atsivežti šeimos narius
Galimybę iš karto atsivežti šeimos narius turės antrosios pakopos studentai, t. y., studijuojantys magistrantūroje ar jai prilygintose studijose, rezidentai bei doktorantai. Tokią pat galimybę turės ir užsieniečiai, Lietuvoje užbaigę studijas ir besikreipiantys dėl leidimo laikinai gyventi, arba jau turintys leidimą laikinai gyventi darbo paieškoms.
Kiti užsieniečiai šeimos narius galės atsivežti tik tuo atveju, jei jie Lietuvoje pragyveno dvejus metus, turi ne mažiau nei metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turi pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi šalyje.
Parengta pagal Migracijos departamento inf.
