Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos yra vieni dažniausių susirgimų tarp vaikų nuo gimimo iki 7-erių metų. Lietuvoje šioms ligoms gydyti dažniausiai skiriami antibiotikai. VLK duomenimis, pernai net 57,4 proc. vaikų nuo 0 iki 7 metų, sirgusių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, buvo gydomi antibiotikais. Iš jų tik 9,3 proc. mažųjų pacientų buvo išrašyti siauro veikimo spektro antimikrobiniai vaistiniai preparatai.
Dėl netinkamo plataus spektro antimikrobinių vaistų vartojimo bakterijos tampa atsparios, antibiotikų veikimo efektyvumas mažėja, o tai gali būti didėjančio žmonių sergamumo, nesėkmingo gydymo ar net mirties priežastimi. Medikai pabrėžia, kad antibiotikai turi būti vartojami racionaliai: tik tada, kada reikia ir labai atsargiai. Dažniausiai vaikų gydymui pakanka skirti siauro spektro antibiotikus.
„Mažųjų pacientų labui, t. y. jų racionalesniam gydymui su kuo mažiau antibiotikų, nuo šių metų įdiegiame naujovę – antimikrobinių vaistų skyrimo rodiklį. Pradėję jį taikyti galėsime atlikti gydymo įstaigų stebėseną. Planuojama, kad dar po metų – 2020-aisiais – atsižvelgus į atliktos stebėsenos rezultatus, nustatysime siektinas šio rodiklio reikšmes bei pradėsime gydymo įstaigų finansinį skatinimą už šio rodiklio vykdymą", – naujovę pristatė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Oksana Burokienė.
Pasak jos, rodiklio reikšmė bus apskaičiuojama pagal du aspektus. Pirmiausia, bus atsižvelgiama į tai, kiek viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergančių vaikų nuo gimimo iki 7 metų, buvo gydyti antimikrobiniais vaistais. Taip pat bus skaičiuojama, kokią gydytojų išrašomų vaistų dalį sudarė siauro spektro antibiotikai palyginti su visais išrašytais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamais antimikrobiniais vaistais.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos veiklos zonoje veikiantis Vaistų komitetas kartu su gydytojais klinikiniais farmakologais atliko tyrimą, kuris parodė, kad tik penktadalis iš 180 tirtų vaikų nuo gimimo iki trejų metų nebuvo gydomi antibiotikais. Kitiems buvo skirti siauro, vidutinio ar net plataus spektro antimikrobiniai vaistai. Kai kurie tyrimo duomenys patvirtino, kad po antibiotikų paskyrimo vaikams pirmaisiais jų gyvenimo metais, didėja infekcijos pasikartojimo rizika. Be to, tyrėjams kilo abejonių dėl plataus spektro antibiotikų skyrimo pagrįstumo. Analizėje paaiškėjo ir tai, kad vaikai, ypač gydyti plataus spektro antibiotikais, dažniau gydomi ligoninėse.
„Tikimės, kad įvedama naujovė – racionalaus antibiotikų skyrimo rodiklis netolimoje ateityje padės sumažinti antibiotikų skyrimą kūdikiams ir mažiems vaikams, o neišvengiamu atveju, dažniau bus skiriami siauro, o ne plataus veikimo spektro antimikrobiniai vaistai", – viliasi O. Burokienė.
VLK primena, kad be šios naujovės, jau kelerius metus šeimos gydytojai yra finansiškai skatinami atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sergantiems 2–7 metų vaikams. Šis testas leidžia vos po keleto minučių tiksliai išsiaiškinti, kokios kilmės susirgimas – virusinės ar bakterinės – kamuoja mažąjį pacientą. PSDF lėšomis apmokamo testo dėka gydytojas sužino, ar vaikui būtina skirti antibiotikų, ar galima sėkmingai išgyti ir be jų.
VLK inf.
