Pastaruoju metu šia problema susidomėjo ir išreiškė susirūpinimą Europos Tarybos pirmininkas Donald Tusk. ES prezidentas pavedė Švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto komisarui Tiborui Navracsicui išnagrinėti lenkų padėtį Lietuvoje.

Tai tapo įmanoma, kai šių metų gegužę septyni Lietuvos Seimo LLRA frakcijos parlamentarai Europos Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui išsiuntė raštą dėl blogėjančios Lietuvos tautinių mažumų padėties.

„Lietuvai 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą, tautinių mažumų, tarp jų ir lenkų, situacija Lietuvoje paradoksaliai pablogėjo. Kalba eina ne tik apie antilenkiškas žiniasklaidos ir kai kurių politikų nuotaikas bet ir apie teisinius tautinių mažumų teisių apribojimus. Būtent 2010 m. šioje srityje įvyko didžiulis teisės regresas, nes buvo atšauktas „Tautinių mažumų įstatymas“ ir iki šiol nepriimtas naujas“, – parašė Seimo nariai.

Kita gyvenimo sritis, kurioje valstybė leidžia tautinių mažumų teisių apribojimus, anot parlamentarų, yra švietimas.

„Dar vienas tautinių mažumų teisių ribojimo atvejis yra švietimo sritis. Jau 2011 metais, nepaisant daugkartinių protestų ir 60 000 prieš pasirašiusių gyventojų valią, buvo priimtos „Švietimo įstatymo“ pataisos, labai apribojusios tautinių mažumų švietimo gimtąja kalba teises. Be nesprendžiamų klausimų, kaip antai, vadovėlių gimtąja kalba nespausdinimo ar tautinių mažumų mokyklų mokinio krepšelio finansavimo sumažinimo, skaudus smūgis buvo lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas. Ši diskriminacinė pataisa buvo priimta nepaisant to, kad tautinių mažumų mokyklų moksleiviai turėjo 800 valandų mažiau už jų bendraamžius iš lietuviškų mokyklų – tai žymiai pablogino lenkų mokyklų mokinių lietuvių kalbos brandos egzamino rezultatus. Dėl visiems žinomo tautinių mažumų teisių siaurinimo per pastaruosius dešimt metų uždaryta arba susilpninta keliasdešimt lenkų mokyklų“, – rašoma laiške Donaldui Tuskui.

Seimo nariai laiške pabrėžė, kad vadinamoji mokyklų reorganizacija dabar gresia keliolikai lenkų švietimo įstaigų, kuriose vyksta mokymas nuo 1 iki 12 klasės. Seimo nariai pažymėjo, kad labai negausios lietuviškos Lenkijos mokyklos funkcionuoja be kliūčių, o daug skaitlingesnėms lenkų mokykloms Lietuvoje gresia likvidavimas.

Parlamentarai paragino buvusį Lenkijos premjerą atkreipti dėmesį į Lietuvos valstybės veiksmus, susijusius su lenkų tautine mažuma.

„Įvertindami šį faktą prašome atkreipti dėmesį į Lietuvos politiką lenkų švietimo atžvilgiu, kuri, be abejo, yra diskriminacinė, nes pažeidžia tautinių mažumų teises, atsižvelgiant į konkrečius išreikštus bendruomenės poreikius. Prašome taip pat demokratinio stabilizavimo vardan inicijuoti situacijos analizę“, - parašė LLRA Seimo nariai Rita Tamaszunienė, Vanda Kravčonok, Jaroslav Narkievič, Michal Mackievič, Juzef Kviatkovski, Leonard Talmont ir Zbigniev Jedzinski.