V.Tomaševski užtikrino atsisakysiąs Europos Parlamento nario mandato, jei laimės tiesioginius Vilnius mero rinkimus: „Laukia nemažai darbų, todėl verta kovoti“, – pasakė LLRA lyderis.

„Reprezentuoju ne tik LLRA – partiją, kuri yra tarp pirmųjų, žvelgiant į rinkimų rezultatus:  paskutiniuose rinkimuose tris kartus iš eilės užimančią 5-6 vietas. Reprezentuoju visą tautinių mažumų judėjimą, kaip ir lietuviškąsias bendruomenes, kadangi lietuviai irgi kandidatuoja rinkimuose mūsų sąrašuose“, – sakė kandidatas į Vilniaus merus.

V.Tomaševski  priminė susirinkusiems tautinių mažumų, susibūrusių po LLRA vėliava, bendradarbiavimo pradžią. Šio bendradarbiavimo vaisiai buvo matomi jau 1995 metais vykusiuose savivaldos rinkimuose – tuomet sostinėje buvo iškovota 11 mandatų. „Tai buvo pirmoji plati tautinių mažumų sąjunga. Tai išgąsdino mūsų oponentus, todėl jau 1996 metais buvo priimtas 5 procentų barjeras, buvo mėginama mus suskaldyti, tačiau 2011 metais mums pavyko pakartoti gerą rinkimų rezultatą ir Vilniuje dar kartą iškovoti 11 mandatų“, – pažymėjo V.Tomaševski. Jis pabrėžė, kad šių metų rinkimuose tautinės mažumos irgi dalyvauja sudarydamos plačią sąjungą.

„Atsižvelgiant į mažiau apmokamą darbo jėgą Trečiosiose pasaulio šalyse yra mažai tikėtina sunkiosios pramonės plėtra mūsų šalyje. Tuo tarpu Vilnius turi didelį potencialą kuriant bendrąjį vidaus produktą, plėtojant šiuolaikines technologijas, dideles IT įmones, logistinius centrus. Vilniuje darbuotojų atlyginimai šiose srityse dar yra pakankamai konkurencingi“, – pareiškė V.Tomaševski, susitikimo kuratoriaus Andžejaus Pukšto, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjo paklaustas, kokiais būdais galima padidinti sostinės pramoninį potencialą.

Moderatoriaus paklaustas, koks miestas galėtų būti plėtros pavyzdžiu Vilniui, V.Tomaševski atsakė, kad per daug nekeliauja, už Lietuvos ribų praleidžia apie 70 dienų per metus. „Čia yra žymiai daugiau problemų, kurias reikia spręsti. Nepaisant to, neapleidžiu savo kaip Europos Parlamento nario pareigų, kur turiu gerus darbo, dalyvavimo parlamentinėse sesijose, rezoliucijų projektų pateikimo rodiklius. Vilnius man – gražiausias miestas. Nekritikuosiu esamos valdžios, kadangi sostinė yra pakankamai prižiūrėta, tačiau padaryti galima žymiai daugiau“, – pasakė LLRA lyderis.

V.Tomaševski taip pat pažymėjo, kad prie Vilniaus plėtros prisidėtų kai kurie geri sprendimai, įgyvendinti Strasbūre, tarp kurių - tramvajaus linijų paleidimas. Ši transporto priemonė yra ekologiška ir nesukuria kamščių gatvėse. Verta imti pavyzdį iš šiukšlių išvežimo sistemos šiame prancūzų mieste.

Europarlamentaras atkreipė dėmesį į didžiulį atotrūkį tarp išpuoselėto Vilniaus centro ir miegamųjų mikrorajonų. Vilniaus priemiesčių padėtį V.Tomaševski apibūdino kaip apgailėtiną. „Šią situaciją reikia keisti“, – sakė kandidatas į Vilniaus merus.

Paklaustas, kokius tris paminklus iškeltų Vilniuje, jeigu būtų išrinktas meru, V.Tomaševski juokavo, kad tikrai neseks  Turkmėnistano prezidentu Saparmuradu Najazovu, visoje šalyje stačiusiu paminklus sau. „Paminklo sau tikrai nestatyčiau“, – sakė kandidatas. LLRA lyderis pažymėjo, kad sprendimą, kokį paminklą statyti, priimtų tik  išklausęs vilniečių nuomones.

Andžejaus Pukšto paklaustas apie mėgstamiausius rašytojus, susijusius su Vilniumi, V.Tomaševski įvardijo J.I. Kraševskį. Taip pat išskyrė V.Sirokomlę, Č.Milošą. Mėgstamais poetais įvardijo A.Mickevičių ir J.Slovackį.

Atsakydamas į klausimą apie Vilniaus kultūros plėtros viziją, V.Tomaševski pažymėjo, kad būtina pasirūpinti kultūros namų ir centrų plėtra, įdarbinti juose daugiau specialistų. Taip pat pabrėžė, kad finansavimas, skirtas šiai sričiai Vilniuje, yra vienas mažiausių šalyje. Kandidatas į Vilniaus merus sakė, kad savivaldybėse, kuriose vadovauja LLRA, kultūros sektoriaus finansavimas yra vienas didžiausių šalyje, o paskutinių 15 metų etatų skaičius kultūros įstaigose išaugo dvigubai.

LLRA lyderis pabrėžė, kad finansavimo padidinimas tautinių mažumų kultūros reikmėms yra nemažas iššūkis. „Per kelerius metus mums pavyko sukurti etatus dviems lenkiškiems teatrams Vilniuje, taip pat Lenkų artistiniam dainų ir šokių ansambliui „Wilia“. Ir toliau tęsime šiuose darbus“, – sakė V.Tomaševski.

Atsakydamas į liberalų iškelto kandidato į Vilniaus mero savivaldybės tarybą Romano Alexiso Christiano Goreckio-Mickevičiaus klausimą, kodėl tiesioginiuose sostinės mero rinkimuose LLRA neiškėlė Jaroslavo Neverovičiaus kandidatūros, kurį, kaip pažymėjo, galėtų paremti lietuviai, V.Tomaševski atsakė, kad LLRA kandidatai savo populiarumą iškovoja ne reklamuodamiesi žiniasklaidos priemonėse, bet atsiskleisdami dalyvaujant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos lenkų sąjungos veikloje. Būtent dėl šių priežasčių Neverovič negalėjo būti svarstomas renkant kandidatus. Tomaševski taip pat pažymėjo, kad  2014 m. spalį, kai LLRA dar nebuvo iškėlusi savo kandidato, opozicinių partijų užsakytoje viešosios nuomonės tyrimo apklausoje J.Neverovičių aplenkė Jaroslav Kaminski. „Tai eilinį kartą patvirtina tezę, kad LLRA rinkėjas renkasi kandidatus, kurie savo veikla yra siejami su šia partija,“ – atsakė LLRA lyderis.

Liberalų rėmėjai klausinėjo apie kandidatų pozicijų nustatymo tvarką LLRA ir jos partnerių, taip pat ir rusų, sąrašuose. Partijos pirmininkas atsakė, kad šiais metais norinčiųjų kandidatuoti buvo daug, todėl į sostinės tarybos narių kandidatų sąrašą nepateko 15 žmonių. „Asmenys, patekę į sąrašą, yra išskirtiniai. Užimama vieta sąraše nenulemia laimėjimo, svarbia šiuo atveju yra reitingavimas. Kiekvienas rinkėjas turės galimybę pažymėti 5 savo favoritus“, – pareiškė V.Tomaševski,, tuo pačiu pasitelkdamas praeitų rinkimų rezultatų pavyzdžius, kuomet asmenys iš žemesnių sąrašo pozicijų ženkliai aplenkė sąrašo aukštesnėse vietose išsirikiavusius kandidatus. „Aukštose pozicijose atsidūrė jauni asmenys, tai patvirtina faktą, kad esame perspektyvi politinė jėga“, – sakė V.Tomaševski. Jis taip pat pridūrė, kad partijos iškeltuose sąrašuose yra dešimties tautybių atstovai. Vilniuje LLRA iškėlė 85 kandidatus, Rusų Aljansą atstovaus 32 asmenys, o maksimalus kandidatų skaičius yra 102 asmenys.

Nemenčinės Konstantino Parčevskio gimnazijos absolventas Lukaš Mikelevič sakė, kad ne vieną kartą mokytojai, anot jo, prašė pasirašyti kažkokius dokumentus. Į klausimą, kodėl turi pasirašyti, neva išgirdo, kad jeigu nebus surinktas reikalingas parašų skaičius, mokytojui grės netekti darbo. V.Tomaševski nespėjus atsakyti į užduotą klausimą, salėje susirinkę žmonės reagavo žodžiais „Nesąmonė“. Tomaševskiui beliko pritarti susirinkusiems.

Paprašytas Lenkų diskusijos klubo prezidento paaiškinti LLRA rinkimų šūkį „Kartu mes jėga“, V.Tomaševski pasakė, kad šis šūkis reiškia tautinių mažumų interesų vienybę, sąžiningų žmonių vienijimą,  vienybę sprendžiant svarbius klausimus. „Lenkiškos, rusiškos, baltarusių mokyklos turi būti išsaugotos. Tam, kad tai pasiektume, privalome būti vieningi. Bandoma suskaldyti mūsų aplinką, todėl turime vienytis. Svarbu kurti vienybę, remiantis skaidraus darbo ir sąžiningos veiklos principais. Būtent tokius žmones vienijame“, – sakė V.Tomaševski. Jis pridūrė, kad konsolidacija eina kartu su pasiruošimu bendradarbiauti su kitomis partijomis. „ Nekalbame apie bendradarbiavimą, mes iš tikrųjų bendradarbiaujame su kitomis partijomis ir esami pageidaujami bendradarbiavimo partneriai“, – pareiškė V.Tomaševski.

Į klausimą apie būtinybę veikti Seimo kuluaruose ir kritikuojant LLRA frakciją Seimę (užduotą it pamokslo forma), V.Tomaševskį atsakė, kad frakcijos nariai daug padarė, dirbo sąžiningai ir plačiu spektru. „Suprantame, kad 8 Seimo nariai nepersvers 141 narį skaičiuojančio parlamento“, – sakė V. Tomaševski. Reaguodamas į,  jo nuomone,  nepagrįstą frakcijos kritiką ir moralizuojantį klausiančiojo toną, papasakojo anekdotą: „Taigos bekelėje užklimpo geologo automobilis. Pusę paros geologui nepavykus pajudinti automobilio iš vietos, prie jo prieina čiukčia ir sako: „Duok 100 rublių ir pasakysiu, ką reikia daryti“. Pavargęs geologas greitai suranda 100 rublių ir išgirsta patarimą: „Žinai, ekskavatorių reikia kviesti“.

Diskusijos dalyvis Aleksandr Fiodorov, prisimindamas neseniai įvykusį incidentą, kai Seimo narės Irinos Rozovos dukros namų sienos buvo išmargintos antirusiškais užrašais „Rusai eik namo“, „Laisve Lietuvai“, „Rusai NE“, pasakė „Taigi esame namuose. Visada gyvenau Vilniuje, netoli Zakreto (Vingis). Kaip pakomentuosite?“

„Panaudojote gražų autentišką parko Vingis pavadinimą – Zakret, dabar šis pavadinimas yra labai retai naudojamas, tai tik įrodo, kad esate tikrasis vilnietis. Tą pačią dieną LLRA išplatino pareiškimą spaudai, kuriame pasmerkė minėtą išpuolį prieš Seimo narės šeimą ir paragino šalies valdžią nedelsiant imtis veiksmų, siekiant sustabdyti prieš tautines mažumas nukreiptą šmeižto kampaniją ir užkirsti kelią tautinės nesantaikos kurstymui mūsų valstybėje. Tokie išpuoliai neatsiranda iš niekur – tai žiniasklaidos priemonių pakurstytos isterijos rezultatas. Tokią tendenciją reikia sustabdyti. Visada yra geriau gąsdinti lenkais, rusais, kad tuo pat metu tenkinti savo poreikius. Valdžia ir teismai nepasmerkia tokių neapykantos aktų, todėl privalome būti vieningi, kad galėtume tai pakeisti“, – sakė kandidatas į Vilniaus merus. „Vilniuje privalo būti daugiau europietiškos dvasios“,- pridūrė V.Tomaševski

Diskusijos dalyvis Zbignev Samko paklausė V. Tomaševskio nuomonės apie didelius mokesčių skirtumus tarp privataus ir valstybinio darželio bei apie 700 vietų trūkumą valstybiniuose darželiuose.

„LLRA atstovai Vilniaus miesto savivaldybėje yra atsakingi už švietimo ir kultūros sektorius. Sprendžiant šią problemą, jau daug nuveikta. Šioje kadencijoje mūsų atstovams pavyko apie 95 proc. išspręsti šią problemą, o po metų nebus jokios eilės. Pavyzdžius, kaip  spręsti minėtą problemą, reikia imti iš šalia esančių rajonų, kurie stato naujus darželius ir steigia naujas darželinukų grupes mokyklose. Kaip antai Vilniaus rajonas. Darželinukų grupių steigimas mokyklose yra labiau racionalus, kadangi mokinių skaičius mažėja, atsiranda laisvų patalpų, kurios ir toliau turi būti prižiūrimos ir šildomos“,  – sakė V. Tomaševsk. Jo nuomone, tokių didelių skirtumų, mokant už privatų ir valstybinį darželį, neturėtų būti. Jis taip pat pasitelkė Vilniaus rajono pavyzdį, kur mokestis už darželį yra du kartus mažesnis nei sostinėje. „Šiuos sprendimus reikia įgyvendinti ir Vilniuje, kadangi ne visos šeimos gali sau leisti tokias išlaidas“ ,– sakė V.Tomaševski.

„Panašu, kad gyvename demokratinėje šalyje, tačiau sprendžiant klausimus, susijusius su lenkais – žemės grąžinimas, mokyklos – ir kairieji, ir dešinieji jungiasi prieš mus. Lietuvos-Lenkijos traktatas neveikia. Tuomet, kai Europos Parlamente pasakėte tiesą apie tautinių mažumų padėtį Lietuvoje, buvote persekiojamas. Panašiai buvo ir Renatos Cytackos atveju. Kaip tokioje situacijoje galime ginti mūsų teises?“ – klausė LLRA kandidatas į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą Edmund Šot.

„Be vienybės nepavyks nieko pasiekti. Būdami vieningi, sustiprinome mūsų bendruomenę, mums pavyko pasipriešinti tokioms tendencijoms. Kai kam nepatinka mūsų auganti jėga. Mums pavyko įveikti rinkiminį slenkstį, sukurti savo frakciją Seime, daug nuveikėme“, – sakė V.Tomaševski, apgailestaudamas, kad socialdemokratai kartu su konservatoriais klausimais, susijusiais su tautinėmis mažumomis, balsuoja prieš savo pačių patvirtintą Vyriausybės programą. „Vilniaus krašte esame vadovaujanti  politinė jėga, Vilniuje socialdemokratai palyginti su mumis turi dvigubai žemesnius rodiklius. Privalome turėti tokią jėgą, kad su mumis skaitytųsi. Turime išlaikyti ir padidinti Seimo narių skaičių bei padaryti taip, kad mūsų balsai būtų lemiantys, – sakė V.Tomaševski.

V.Tomaševskio nuomone, reikalingas lėšas miegamųjų mikrorajonų ir priemiesčių infrastruktūros plėtrai bei švietimo, darželių ir kultūros finansavimo didinimui galima gauti padidinant gyventojų pajamų mokesčio dalį, skiriamą į Vilniaus miesto savivaldybės iždą, taip pat didinant savivaldybės įmonių valdymo efektyvumą. Europarlamentaro manymu, savivaldybės įmonės iki šiol švaisto pinigus, kuriuos būtų galima skirti vilniečių gyvenimo kokybei gerinti. Jis taip pat pažymėjo, kad Vilniuje yra daug nepanaudotų patalpų, kurių išlaikymas gulasi ant mokesčių mokėtojų pečių. LLRA kandidatas į Vilniaus merus siūlė iškelti iš sostinės sėklininkystės institutą, užimantį 300 ha teritoriją. „Tokiu būdu provincijoje bus sukurtos darbo vietos, o Vilniuje atsiras 300 ha, kuriuos bus galima padalinti į statybinės paskirties sklypus, kaip kompensaciją žmonėms už negrąžintą žemę, bei sukurti ekonomines zonas“, – sakė V.Tomaševski.

Diskusijoje su kandidatu į Vilniaus merus Valdemaru Tomaševskiu dalyvavo ypač daug jaunimo. Renginys baigėsi plojimais – tiek palaikančiųjų, tiek tų, kurie prieš susitikimą laikė save LLRA oponentais.