Valstybės lygmeniu daugybę kartų buvo deklaruota, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės ir visuomenės uždavinys. Šiuo metu Vilnius yra bene vienintelis šalies miestas, kuriame šis procesas dar nebaigtas.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. miestų ir miestelių teritorijose valstybinės žemės patikėtiniais tampa nebe Nacionalinė žemės tarnyba, o pačios savivaldybės. Todėl, kaip pranešė sostinės savivaldybė, itin svarbu užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir iki šių metų pabaigos užbaigti projektuoti grąžintinus žemės sklypus.
Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas pranešė, kad „kaip kompensaciją už neatgautą protėvių žemę suformavome ir Nacionalinei žemės tarnybai perdavėme du kartus daugiau sklypų ploto, nei yra poreikis atkurti žemės nuosavybę, todėl gyventojai turės galimybę pasirinkti“.
Kaip buvo pranešta, iki šių metų pradžios Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Nacionalinei žemės tarnybai 1 357 naujus valstybinės žemės sklypus, iš jų 1 259 – individualiai gyvenamajai statybai ir 98 – komercinei, gamybinei ar pramoninei veiklai, kurių bendras plotas 149 ha. Anot savivaldybės atstovų, tiek užtektų atkurti žemės nuosavybę 2 501 gyventojui.
Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad naujus valstybinės žemės sklypus neatlygintinai pageidauja gauti 850 piliečių, o 370 piliečių pageidauja gauti lygiaverčius žemės sklypus (1 220 piliečių).
LLRA-KŠS atstovaujančių sostinės tarybos narių pastangomis ir praėjusioje kadencijoje jiems dalyvaujant valdančiojoje koalicijoje buvo galimybė prižiūrėti žemės grąžinimo procesą ir padidinti projektuojamų sklypų statybai skaičių.
KKRA-KŠS atstovaujantys tarybos nariai pabrėžia būtinybę sąžiningai užbaigti žemės grąžinimo procesą.
Pasirodo, dabartinė sostinės valdžia sustabdė trylikos – dar praėjusios administracijos suformuotų – žemės sklypų perdavimą pretendentams, mat šie sklypai yra „labai geroje vietoje ir bus reikalingi miestui“.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos LLRA-KŠS frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok primena, kad šių metų balandžio 14 d. praėjusios kadencijos sostinės savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą dėl pasirengimo perduoti Nacionalinei žemės tarnybai 13 žemės sklypų, kurie turėtų atitekti asmenims, siekiantiems susigrąžinti sovietmečiu Vilniuje nacionalizuotą žemę. Šie sklypai – suformuoti, be kita ko, Burbiškių, Arimų, Salininkų, Mokslininkų, Saltoniškų, Ateities, Lvivo, Naugarduko, Baltupio gatvėse bei Konstitucijos prospekte – turėjo būti grąžinti savininkams iki šių metų rugsėjo. „Deja, nauja valdžia sustabdė šių sklypų perdavimą“, - pasakė V. Kravčionok. Rugsėjo 20 dieną vykusiame Tarybos posėdyje kalbant apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą paklausiusi mero Valdo Benkunsko, kodėl savivaldybė neperduoda šių sklypų ir kada tai padarys, nes pretendentai laukia, o informacija apie šiuos sklypus ir toliau yra matoma savivaldybės interneto puslapyje, gavo atsakymą: „Niekada“. Kaip aiškino, šie sklypai yra labai geroje vietoje, bus reikalingi miestui ir kad vėliau nereikėtų jų išpirkinėti už milijonus eurų.
LLRA-KŠS atstovaujantis tarybos narys Jaroslav Kaminski reaguodamas į mero atsakymą pasakė, kad toks elgesys yra neteisėtas ir teismo praktika yra pretendentų pusėje. Atkreipė dėmesį, kad tai dar vienas šiuo metu Vilnių valdančios konservatorių-liberalų politikų savivalės pavyzdys.
Prisiminkime, kad LLRA-KŠS atstovaujantys Seimo nariai Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski įregistravo Seime pasiūlymą dar pusmečiui iki 2024 m. liepos 1 dienos suteikti galimybę žemės savininkams už negrąžintą žemę mieste pasirinkti kompensaciją lygiaverčiu miško sklypu. Pritarus pasiūlymui, gyventojai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises, nebūtų verčiami rinktis piniginės kompensacijos, kuri yra vidutiniškai 500 kartų mažesnė negu reali žemės rinkos vertė mieste.
Pastaraisiais metais Lietuvos lenkų sąjunga surengė daug susitikimų dėl Vilniuje nacionalizuotos žemės grąžinimo, padėjo ir rėmė teisėtus žemės savininkus jiems kovojant dėl jų teisių ir priklausančios nuosavybės grąžinimo.
Žemės grąžinimas Vilniaus krašte trunka jau daugiau nei 30 metų. Per tuos tris dešimtmečius šį procesą temdė ir skandalingi, dažnai besikeičiantys įstatymai bei teisėtų žemės savininkų, daugiausia – lenkų, diskriminavimas.
