Projektus Seimo posėdyje pristatė parlamentaras iš LLRA-KŠS Česlav Olševski. „Kol pilietis ieškojo nuosavybės dokumentų archyvuose ir institucijose, į jo žemę jau persikėlė ir apsigyveno kitas apsukresnis pilietis, nepanoręs savo tėviškės laukų, bet miesto arba aplink jo, o ypatingai sostinės bei jos priemiesčio žemės“, - parlamentaras priminė skaudžiausią žemės reformos etapą ir analogų visame pasaulyje neturintį precedentą, kuomet žemė buvo paversta kilnojamuoju turtu.
Seimas po pateikimo pritarė LLRA-KŠS parengtam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 5, 12 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, kurio iniciatoriai siūlo įtvirtinti nuostatą, kad miesto teritorijos neužstatyta žemė, kuri išnuomota fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms, grąžinama natūra nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą. Miesto teritorijoje užstatyta žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra. Teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui.
Parlamentarai taip pat pritarė LLRA-KŠS parengtam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr.VIII-359 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma įteisinti nuostatą, kad jeigu piliečiui perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, tuomet už likusį žemės sklypo plotą papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn antras ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Jokiu būdu negali būti priverstinio kompensavimo pinigais. Tik piliečiui išreiškus raštišką pageidavimą už likusią žemę atlyginama pinigais.
Šalies parlamentas taip pat pritarė po pateikimo LLRA-KŠS pataisai, kuria siūloma, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. gruodžio 31 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.
Žemės reforma tebesitęsia Lietuvoje jau daugiau kaip 30 metų. Vieną kitą keičianti valdžia vis tolina žemės grąžinimo užbaigimo terminą, kas dar labiau didina žmonių nusivylimą. Žemės reforma, o ypatingai jos etapas, kurio metu žemė tapo kilnojamuoju turtu ir buvo „perkeliama” iš vienos savivaldybės į kitą, labiausiai smogė ir nuskriaudė Lietuvoje gyvenančius lenkus. Teisėtų savininkų, kurie iki šiol neatgavo protėvių turėtos žemės, daugumą tebesudaro lenkai.
