LLRA-KŠS pasiekia valstybės institucijų savivalės nuvargintų žmonių skundai

Seimo nariai plačiau atskleidė, kaip žemės reformos finišo teisiojoje Nacionalinė žemės tarnyba tęsia žemės savininkus diskriminuojančius veiksmus.

„Mus pasiekė konkretūs raštai dėl žemės grąžinimo. Teisėti savininkai, kurie iki šiol neatgavo žemės, dažniausiai Vilniaus m., gavo raštus iš NŽT padalinių, kuriuose už daugiau kaip 6 arus sostinėje siūloma... 45 eurų kompensacija. Kompensacija siūloma neteisėtai, nes šiuo metu žemės neatgavę piliečiai dar gali pasirinkti lygiavertį sklypą kitoje vietoje, jeigu nėra galimybės žemės grąžinti ten, kur ji buvo turėta, o rugpjūčio 1 d. papildomai įsigalios pataisa dėl žemės grąžinimo mišku ne miesto teritorijoje“, - NŽT tęsiamus smerktinus žingsnius atskleidė parlamentarė R. Tamašunienė.

Seimo narės vertinimu, NŽT užsiima savivale ir neteisėtais veiksmais, dezinformuodama savininkus ir siūlydama niekinę kompensaciją už labai brangią žemę Vilniaus m. Iš piliečių taip pat prašoma už tuos niekinius 45 eurus pateikti begalę dokumentų, grasinant, kad jei jie nebus pateikti per 20 d.d., ši juoką kelianti suma bus vienašališkai pervesta į depozitinę notaro sąskaitą.

R. Tamašunienė mano, kad NŽT uoliai vykdo kažkieno nurodymus, kurie diskriminuoja žmones, nes mieste piliečiai dar gali pretenduoti į sklypą, ir tokių suformuota yra nemažai, taip pat yra galimybė išreikšti savo norą dėl žemės grąžinimo mišku. „Bet vietoje to gyventojams yra brukama kompensacija. Tai piktina žmones“, - visuomenės nuotaikas atskleidė parlamentarė.

Seimo narys Česlav Olševski pabrėžė, kad mūsų šalyje nesibaigiantis nuosavybės teisių į sovietmečiu iš piliečių atimtą nekilnojamąjį turtą atkūrimas yra visame pasaulyje unikali situacija. „Ši situacija yra nedovanotina laisvoje demokratinėje valstybėje, kuriai, atrodo, nerūpi piliečių nuosavybės teisių užtikrinimas. Esu giliai įsitikinęs, kad žemės grąžinimo labirintai prasidėjo būtent nuo diskriminacinio sprendimo, kuomet žemė tapo kilnojama“, - nuomonę išreiškė parlamentaras.

Č. Olševski akcentavo, kad vis naujai į valdžią ateinančios vyriausybės vis keitė žemės grąžinimo sąlygas ir kaskart atidėdavo planuojamo užbaigimo datas. „Kaip bebūtų keista - šiuo metu irgi teigiama, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis uždavinys, tačiau miestuose nuosavybės teisių atkūrimo laukia dar keli tūkstančiai piliečių, pretenduojančių į 3000 tūkstančius hektarų žemės“, - informavo LLRA-KŠS atstovas.

Situacija sostinėje - tragiška

Situaciją sostinėje Č. Olševski apibūdino kaip tragišką, nes Vilniaus m. bent dalį pagal įstatymą grąžintinos žemės atgavo mažiau negu pusė asmenų. Parlamentaras priminė, kad š.m. birželio mėn. Seimas po pateikimo pritarė trims LLRA-KŠS parengtiems projektams, numatantiems:

• miesto teritorijose neužstatytos žemės, kuri yra išnuomota fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms, grąžinimą natūra nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą. Šiuo atveju teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui;

• tais atvejais, kai piliečiui perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, papildomo ne mažesnio kaip 0,04 ha žemės sklypo individualiai statybai arba kitai paskirčiai perdavimą;

• šalies parlamentas, pateikimo metu, taip pat pritarė LLRA-KŠS pataisai, kuria siūloma už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu.

Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius raštu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje ir pilietis, pageidaujantis, kad jam būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu turi ne vėliau kaip iki 2023 m. vasario 1 d. žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą, nurodant jame kadastro vietovę iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą.

Šis įstatymas įsigalioja nuo š.m. rugpjūčio m. 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta iki š.m. liepos m. 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

„Norėčiau ypatingai pabrėžti, kad pagal galiojančius teises aktus ir teikiamas įstatymo pataisas jokiu būdu negali būti priverstinio kompensavimo pinigais. Tik piliečiui išreiškus raštišką pageidavimą už likusią žemę miesto ar kaimo teritorijoje gali būti atlyginama pinigais“, - sakė Č. Olševski.

Seimo narys nurodė, kad, vietoje to, kad greičiau ir sąžiningiau baigtų sovietų nacionalizuotos žemės grąžinimą teisėtiems savininkams, kurie savo protėvių žemės atgavimo siekia jau daugiau kaip 30 metų o Vyriausybei pavesta iki šio mėnesio pabaigos priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, NŽT vėl siunčia nuskriaustiems mūsų šalies piliečiams nerimą ir nuostabą keliančius laiškus.

Labiausiai nuskriausi lenkai

Politikas priminė, kad žemės reformos eiga labiausiai nuskriaudė Lietuvos lenkus.

"Žemės reforma, o ypatingai jos etapas, kurio metu žemė tapo kilnojamuoju turtu ir buvo „perkeliama” iš vienos savivaldybės į kitą, labiausiai smogė ir nuskriaudė Lietuvoje gyvenančius lenkus. Teisėtų savininkų, kurie iki šiol neatgavo protėvių turėtos žemės, daugumą tebesudaro lenkai. Taip ir norisi paklausti, kada pagaliau šios nesąmones baigsis?“ – retoriškai klausė LLRA-KŠS atstovas.

Piliečiai laisva forma turėtų atrašyti NŽT, kad nesutinka su orumą žeidžiančia kompensacija 

R. Tamašunienė pabrėžė, kad NŽT turėtų nustoti siųsti žmonėms niekinę kompensaciją brukančius raštus ir pradėti ruoštis siųsti raštus, informuojančius, kad už neatgautą žemę žmonės dar gali gauti mišką.

„Tikimės, kad valdininkai nebetęs neteisėtų veiksmų, nesiims saviveiklos, pagaliau imsis žinigsnių ir pabaigs reformą. Tai būtų teisingumo atstatymas žmonėms, kurie šitiek metų yra valstybės ir jos institucijų apgaudinėjami. Per mūsų surengtus susitikimus su valdžios atstovais buvome patikinti, kad žmonėms nebus priverstinai siūlomos niekinės kompensacijos ir bus ieškoma galimybių kompensuoti kitais būdais. Bandysime visais įmanomais būdais pasiekti žmones su informacija, kad piliečiai laisva forma atrašytų NŽT, kad jie nesutinka su siūloma kompensacija, nes po to beliks tik teisingumo ieškojimas teismuose", - perspėja politikė. 

LLRA-KŠS kreipėsi į premjerę, žemės ūkio ir teisingumo ministrus, kad ši situacija būtų adekvačiai įvertinta, kad piliečiams nebebūtų siunčiami raštai apie juoką keliančias kompensacijas. "Norime gauti atsakymus, kodėl tokie procesai vyksta, nors buvome patikinti, kad taip nėra", - sakė R. Tamašunienė. Seimo nariai patikino, kad, gavę atsakymus iš kompetentingų institucijų, informuos apie juos gyventojus.

Į susitarimą dėl šalies gynybos buvo įtraukti svarbūs LLRA-KŠS pasiūlyti punktai

R. Tamašunienė pasidžiaugė, kad naujame susitarime dėl šalies gynybos, kurią prieš savaitę pasirašė parlamentinės partijos, o LLRA-KŠS vardu - jos pirmininkas Valdemar Tomaševski, buvo įtraukti ir svarbūs LLRA-KŠS pasiūlymai: stiprinti civilinės saugos sistemos pajėgumus, laikytis pagrindinių visuotinai pripažistamų vertybių, užtikrinančių žmogaus teisių igyvendinimą ir europinių, Lietuvos Respublikos ratifikuotų, tautinių mažumų ir bendrijų teisių apsaugą garantuojančių teisės aktų bei užtikrinti visapusišką Lietuvos kariuomenės pajėgumų sustiprinimą.