Spaudos konferencijos „Dėl LRT šališkumo ir neteisėto angažavimosi į rinkimų kampaniją remiant atskiras politines partijas“ dalyviai pabrėžė, kad LLRA-KŠS bandoma išstumti iš politinio gyvenimo buldozeriniais metodais, taip ignoruojant dešimčių tūkstančių rinkėjų valią, kad rinkimų sistema yra kartais organizuojama taip, kad rinkėjai būtų atbaidyti nuo savo valios išreiškimo, o LRT faktiškai jau atvirai įsitraukia į politinius procesus ir rinkimus.
Parlamentaras reikalauja nustoti meluoti
Č. Olševski priminė, kad iš valstybės biudžeto finansuojamas visuomeninis transliuotojas turi sudaryti galimybes savo nuomonę reikšti įvairių pažiūrų skirtingoms žmonių grupėms, įskaitant politines partijas. Tačiau, kaip pabrėžė, „vis dažniau man atrodo, kad kuo toliau, tuo daugiau LRT pasižymi objektyvumo, sąžiningumo ir profesionalumo stoka, o tas, kas vyksta paskutiniu metu, sunkiai suvokiama sveiku protu. Tiek melo, šmeižto ir propagandos nesu girdėjęs per visą, pakankamai ilgą, savo gyvenimą“, – pasipiktinimo neslėpė Seimo narys.
Parlamentaras apeliavo, kad LRT nustotų meluoti žmonėms, pradėtų dirbti savo darbą objektyviai ir nešališkai informuojant visuomenę. Išreiškė nuostabą, kad už dezinformaciją ir šmeižtą visuomeninis transliuotojas neprisiima visiškai jokios atsakomybės. Kaip pavyzdį pateikė situaciją, kai LRT dirbtinai sukėlė triukšmą dėl tariamų neatitikimų Vilniaus rajono rinkimų komisijose, nors, kaip pranešė pati VRK, jokie pažeidimai nustatyti nebuvo. „O kai kyla realios problemos, LRT kažkodėl tyli“, – konstatavo Č. Olševski.
Seimo nario vertinimu, visuomeninis transliuotojas privalo visais būdais skatinti, kad kuo daugiau žmonių ateitų balsuoti ir balsuotų už jiems tinkamiausią kandidatą: „Deja, bet LRT elgiasi atvirkščiai, rodydama laidas apie niekus, vietoj to, kad rodytų ir kalbėtų apie tai, kad, pavyzdžiui, didžiausią rinkėjų skaičių turinčiame Vilniaus rajone vietoj buvusių keturių išankstinio balansavimo vietų liko vos dvi“. Politikas pridūrė, kad po pakeitimų daug Vilniaus rajono gyventojų tam, kad galėtų balsuoti iš anksto, privalo įveikti daugiau kaip 40 km.
„Norėčiau paklausti VRK, ar tai normalu, kad mano Medininkų apygardos teritorijoje su 39 tūkstančiais rinkėjų, nebuvo nė vienos vietos, kur būtų galima balsuoti iš anksto, nors per paskutinius rinkimus tokios buvo dvi: Rudaminoje ir Lavoriškėse?“, – retoriškai klausė LLRA-KŠS atstovas.
Seimo narys: Tai – antidemokratinis skandalas
Seimo narys pateikė statistinius duomenis, kurie rodo, kad Varėnos ir Ignalinos rajonuose bei Birštone iš anksto balsavo nuo 11% iki 13% rinkėjų, kai tuo tarpu Vilniaus rajone, dėl minėtų problemų ir nepatogumų, iš anksto atvyko balsuoti iki 3% rinkėjų, t.y. dėl ko dirbtiniu būdu Vilniaus rajonui iš visų 60 savivaldybių teko 57 vieta vertinant rinkėjų aktyvumą išankstinio balsavimo metu.
„Sunku suprasti, kaip, pavyzdžiui, Alytaus ar Šalčininkų rajonuose, kurių sąrašuose yra apie 25 tūkst. rinkėjų, buvo du - trys išankstinio balsavimo vietos, o Vilniaus rajone, kur rinkėjų yra beveik keturiskart daugiau, liko vos dvi vietos. Tai yra absurdas! Kas yra atsakingas už šias nesąmones? Kas priėmė šiuos sunkiai suvokiamus sprendimus?“, – klausė.
Paaiškėjo, kad sprendžiant dėl dviejų balsavimo vietų panaikinimo lemiamas balsas teko Vilniaus rajono savivaldybės apygardos rinkimų komisijos pirmininkei, socialdemokratų atstovei (J. Giruckai – red. past.). Ji pati prisipažino, kad nurodymą panaikinti išankstinio balsavimo vietas gavo iš savo Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų štabo. „Tai yra akivaizdus trukdymas rinkimų procesui. Bet iš LRT puses nėra jokios reakcijos, tiesiog toliau yra kuriamos laidos apie niekus, vietoj to, kad rodytų ir kalbėtų apie rimtus pažeidimus“, – įžvalgomis pasidalijo Č. Olševski.
„Kyla retorinis klausimas: kodėl priimami tokie diskriminuojantys ir šališki sprendimai? Tai yra skandalas“, – vertina parlamentaras. Jo ištakų, politiko manymu, reikia ieškoti VRK sprendimuose. Vyriausioji rinkimų komisija nė vienoje iš 60 savivaldybių Lietuvos lenkų rinkimų akcijai - Krikščioniškų šeimų sąjungai neskyrė nė vienos apygardos komisijos pirmininko vietos, o juk LLRA-KŠS yra parlamentinė partija, už kurią šalies, mastu paduota daugiau kaip 5,5% balsų.
„Būtent apie tai turi kalbėti LRT, nes tai yra diskriminacija“, – įvertino Č. Olševski ir kreipėsi į nacionalinį transliuotoją prašydamas panagrinėti šį skandalą.
Kreipimasis į slaptus dalyvius
Į oficialius ir visų pirma į slaptus politinės kampanijos dalyvius viešai kreipėsi LLRA-KŠS kandidatė į Vilniaus m. tarybą Beata Aleksandrovič: „LRT dalyvauja kuriant Lietuvoje naują politinę tikrovę, tačiau ar tikroje demokratinėje visuomenėje tai yra priimtina? Politinę tikrovę kuriame visi mes – piliečiai ir absoliučiai niekam, jokiai interesų grupei nevalia kvestionuoti šios pamatinės tiesos. Dar galime pakovoti už tikrą demokratiją mūsų visų tėvynėje. Tad kovokime atvirai, garbingai ir skaidriai“.
Lenkai moka mokesčius lygiai taip pat, kaip ir kiti
Kandidatė į Vilniaus rajono tarybą Renata Sobieska ypatingą dėmesį skyrė LRT skleidžiamos informacijos tendencingumui. Neretai, ypatingai rinkimų laikotarpiu, nacionalinio transliuotojo skelbiamos medžiagos dominuoja LLRA-KŠS nepalankūs straipsniai. „Sensacijos ieškoma visur, kur tik įmanoma“, – pastebėjo Renata Sobieska ir atkreipė dėmesį į neapykantos kalbą, nukreiptą internete prieš lenkų partiją.
„LRT yra nacionalinis transliuotojas, išlaikomas iš gyventojų mokamų mokesčių, todėl jai nevertėtų pamiršti, kad LLRA-KŠS rinkėjai taip pat yra mokesčių mokėtojai ir jų interesams privalu atstovauti lygiai taip pat, kaip ir kitų grupių“, – sakė jaunoji politikė, pabaigoje linkėdama visiems abipusės pagarbos.
„Rinkimai įvyks, laimės kažkas vienas, o mums reikės žiūrėti vienas kitam į akis. Pagarbos vienas kitam linkiu“, – apeliavo R. Sobieska.
