„Nors ir dabar teigiama, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės uždavinys, tačiau mūsų miestų, o ypatingai sostinės gyventojų vertinimu, jis vyksta galimai neskaidriai. Vilniaus mieste didžiajai daliai asmenų restitucija neįgyvendinta, vilniečiai teisėtai piktinasi, kad, esant Vilniuje laisvos valstybinės žemės, kuria disponuoja Nacionalinė žemės tarnyba, ir laisvus sklypus suformavus Vilniaus miesto savivaldybei, ji yra slepiama nuo žmonių", – piktinosi Seimo narys.
Parlamentaras nurodė, kad tuo pat metu primygtinai, net priverstinai panaudojant antstolių instituciją jau mokama piniginė kompensacija, kuri yra šimtus kartus mažesnė už rinkos vertę. Č. Olševski pasiteiravo, ką numato daryti Žemės ūkio ministerija, siekdama kuo greičiau baigti žemės reformą.
"Ministre, kokių veiksmų imsitės, kad jūsų pavaldumo Nacionalinė žemės tarnyba ir Vilniaus miesto savivaldybė pateiktų piliečiams laisvos valstybinės žemės sklypų sąrašus ir sudarytų galimybę atgauti žemę? Net 10 arų sklypas tenkintų labiau nei piniginė kompensacija. Žmonės tiesiog reikalauja teisingumo", – Seimo narys apeliavo į žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką.
ŽŪM vadovas pripažino, kad problema yra sisteminė ir parlamentaras Č. Olševski kelia ją pagrįstai. Nurodė, kad galbūt rudenį bus priimti reikalingi teisės aktai, kad vieninteliu žemės disponentu liktų Vilniaus miesto savivaldybė ir tuomet nebeliks „stumdymosi“ tarp jos ir Nacionalinės žemės tarnybos bei, atitinkamai, nepagrįsto delsimo ir neveikimo.
„Ganėtinai sunku suprasti, dėl kieno: mūsų pavaldumo NŽT ar Vilniaus miesto savivaldybės neveiksnumo susiduriame su šia situacija“, – pažymėjo ministras K. Navickas.
Žemės reforma tebesitęsia Lietuvoje jau daugiau kaip 30 metų. Vieną kitą keičianti valdžia vis tolina žemės grąžinimo užbaigimo terminą, kas dar labiau didina žmonių nusivylimą. Žemės reforma, o ypatingai jos etapas, kurio metu žemė tapo kilnojamuoju turtu ir buvo „perkeliama” iš vienos savivaldybės į kitą, labiausiai smogė ir nuskriaudė Lietuvoje gyvenančius lenkus. Teisėtų savininkų, kurie iki šiol neatgavo protėvių turėtos žemės, daugumą tebesudaro lenkai.
Siekiant atstatyti teisingumą, Seimo narys Česlav Olševski siūlo šiuo metu įteisinti nuostatą, kad jeigu piliečiui perduotas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, tuomet už likusį žemės sklypo plotą papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn antras ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai. Jokiu būdu negali būti priverstinio kompensavimo pinigais. Tik piliečiui išreiškus raštišką pageidavimą už likusią žemę atlyginama pinigais.
Šis Česlavo Olševskio parengtas įstatymo projektas antru žemės sklypu išplečia sąžiningą kompensaciją už negrąžintą žemę Vilniuje. Šis siūlymas padės paspartinti žemės reformą ir pagaliau ją užbaigti.
