Pasak vidaus reikalų ministrės, pagrindinis įstatymų projektų tikslas – pertvarkyti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymo modelį, siekiant užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei veiksmingą ir greitą ekstremaliųjų situacijų valdymą.
„Pateikti Vyriausybei įstatymų projektai yra itin aktualūs ekstremaliosios situacijos metu, kai reikalingi skubūs sprendimai, o jų nepriėmimas keltų grėsmę visuomenei. Vidaus reikalų ministerijos nuomone, šiandieninė situacija yra būtent tokia, tad, siekiant tinkamai pasirengti antrajai COVID-19 bangai, būtina priimti sprendimus dėl civilinės saugos sistemos efektyvesnio veikimo“, – sako ministrė R. Tamašunienė.
Šiuo metu civilinės saugos sistemoje pastebimi šie trūkumai: pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms mechanizmas yra sudėtingas ir lėtai veikiantis, nėra vienos atsakingos institucijos, todėl praktikoje kyla sprendimų privalomumo klausimas, kai pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms metu kelių institucijų kompetencijos persidengia.
„Šias problemas siūlome spręsti stiprinant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą ir konsoliduojant bei centralizuojant civilinės saugos kompetencijas vienoje institucijoje, atsisakant Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos ir Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro kaip perteklinių grandžių“, – teigia ministrė R. Tamašunienė.
Kartu ketinama keisti ir departamento pavadinimą į Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentą akcentuojant civilinės saugos aspektą, praneša Vidaus reikalų ministerija.
