„Vidaus reikalų ministerija, kaip atsakinga už civilinės saugos koordinavimą ir prevencines priemones, užtikrinimą ir analizavimą galimų grėsmių, be abejo, privalo užtikrinti civilinės saugos dėl Astravo atominės elektrinės efektyvią stebėseną, gerinti grėsmių ir krizių valdymo sistemą“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė R. Tamašunienė.
Vidaus reikalų ministrės teigimu, prezidentui buvo pristatyta situacija, kaip yra sąveikaujama tarp valstybės ir savivaldybių institucijų. Pasak R. Tamašunienės, įvykus nelaimei Astravo AE kiekvienas gyventojas turėtų žinoti, kaip jam elgtis.
„Jau kitą antradienį vyks Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), gavęs patikrinti savivaldybių pasirengimą, jų planus pirmiausia, teikdamas jiems metodines rekomendacijas patikrinęs, ar tikrai tie planai yra realūs, ar jie veiks tikrovėje, pateiks antradienį apibendrintą informaciją“, – patikino ji.
R. Tamašunienė akcentuoja, kad Vidaus reikalų ministerija mato būtinybę stiprinti visą civilinės saugos sistemą Lietuvoje. Todėl, anot ministrės, Prezidentūroje buvo aptartas civilinės saugos centro ar tarnybos įsteigimas.
„Plačiau buvo aptartas Prezidentūroje civilinės saugos nacionalinio centro ar tarnybos įsteigimas, konsoliduojant visas institucijas, kurios yra atsakingos ir priklauso atskiroms ministerijoms, yra jų pavaldume. Jis pakeltų civilinės saugos sistemą į aukštesnį lygį, veiktų nuolatinė institucija, kuri sugebėtų organizuoti prevencinį darbą, gyventojų informavimą, įvertinti grėsmes“, – spaudos konferencijoje teigė R. Tamašunienė.
„Visos institucijos būtų nuolatinės parengties, įvertinant ir tai, kad keičiasi ir politiniai sezonai, keičiasi ir vadovai institucijų, turime užtikrinti, kad tai nebūtų kažin kelintos eilės uždavinys, o visi suprastume, kad ir civilinė sauga yra mūsų gyvenimo dalis, būtume pasiruošę, nes žinojimas ir išbandymas savo pasirengimo pratybose, ar tai būtų stalo pratybos, ar tai būtų realios pratybos, niekada nebus per daug“, – pridūrė ji.
Ministrės teigimu, prevenciškai pasiruošti incidento Astravo AE paleidimui ir keliamai grėsmei Lietuvai kainuos 135 milijonus eurų.
„Mes šiandien skaičiuojame, kad toks pasirengimas, kuris užtikrintų visų institucijų sąveikavimą 14 dienų laikotarpiu (...), būtų 135 mln. eurų. Bet tai, aišku, galima įgyvendinti etapais, stiprinant tam tikras pajėgas. Tarkime, žvalgybą, tai mes galime atlikti ir dabartinėmis techninėmis priemonėmis ir žmogiškaisiais ištekliais“, – sakė R. Tamašunienė.
„Bet reikėtų daugiau skirti dėmesio švarinimo modeliui, gyventojų informavimui, tai numatyta ir iš Vidaus reikalų ministerijos lėšų, bet taip pat manau, kad naujajame biudžete tikrai bus pakankamas dėmesys skirtas ir civilinei saugai“, – pridūrė ji.
Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos ketvirtadienį sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT) įvertino Lietuvos pasirengimą apsaugoti šalies gyventojus ir aplinką nuo Astravo AE keliamų grėsmių.
VGT posėdyje, kaip teigiama Prezidento komunikacijos grupės pranešime, sutarta, kad Lietuva ir toliau laikysis pozicijos, jog Astravo AE neturėtų pradėti veikti, nes ji yra grėsmė nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai. Todėl Lietuva darys viską, kad apsaugotų savo gyventojus ir gyvybinius interesus. Ir toliau bus keliamos Astravo AE saugos problemos tarptautiniu lygiu.
