„Migracijos klausimai, tarp jų pilietybės atkūrimas bei leidimų gyventi išdavimas yra viena prioritetinių sričių ministerijoje. Skirsime tam daugiau dėmesio, kad visi procesai vyktų sparčiau. Taip pat turime pagalvoti apie darbuotojų motyvaciją ir profesijos patrauklumo didinimą“, – sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Migracijos departamento duomenimis, palyginti su 2019 metais, šiemet prašymų dėl pilietybės atkūrimo srautas yra išaugęs 15 proc. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė atkreipė dėmesį, kad prašymų dėl pilietybės atkūrimo nagrinėjimo terminai priklauso ne tik nuo Migracijos departamento, bet ir nuo pareiškėjų: „Prašymo nagrinėjimas yra sustabdomas, jeigu asmuo nepateikia reikalingų dokumentų. Patikslinus informaciją, prašymas vėl yra nagrinėjamas. Tokiais atvejais žmonėms yra pranešama, kad jų dokumentų nagrinėjimas sustabdytas.“

Migracijos departamento vadovė taip pat pažymėjo, kad anksčiau pilietybės atkūrimo klausimai buvo nagrinėjami 2–3 metus, dabar apie 11 mėnesių.

„Matome, kad tendencijos yra teigiamos, bet mūsų tikslas iki šių metų liepos mėnesio sutvarkyti procesus taip, kad prašymai būtų nagrinėjami per tą laiką, koks yra numatytas įstatyme, ir žmonėms nereikėtų laukti ilgiau“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.

2017 metais gauti 2 044 prašymai dėl pilietybės atkūrimo, 2018 m. – 3 180, 2019 m. – 3 661 prašymai, t. y. prašymų padaugėjo 79 proc. Šiuo metu daugiausia prašymų dėl pilietybės atkūrimo sulaukiama iš Pietų Afrikos Respublikos, Brazilijos ir Izraelio.

Nuo rudens ketinama paleisti Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) Pilietybės modulį, kur nagrinėjant klausimus dėl pilietybės atkūrimo, didžioji dalis procesų bus automatizuota, sumažinta žmogiškojo faktoriaus įtaka, kartu užtikrinta pakankama dokumentų patikros ir priimamų sprendimų objektyvumo kontrolė.

Praėjusiais metais daugėjo Lietuvoje gyvenančių užsieniečių. 2020 m. sausio 1-ąją Lietuvoje gyveno 78 081 užsienietis (2019 m. sausio 1-ąją – 58 021), kas sudaro 2.79 proc. visos šalies gyventojų. 2020 m. sausio 1 d. duomenimis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi turėjo 18 252 užsieniečiai, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – 49 932. Po migracijos funkcijų pertvarkos nuo 2–3 mėnesių iki 1 dienos sutrumpėjo leidimo laikinai gyventi pateikimo priėmimo terminas.

Migracijos departamento informacinio centro darbuotojai per dieną vidutiniškai aptarnauja apie 500 klientų telefonu ir apie 200 el. paštu, lapkričio–gruodžio mėn. jie suteikė konsultacijas telefonu ir paštu 2 367 asmenims.

Praėjusių metų liepos 1 d. pasikeitė Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos struktūra. Pertvarkius migracijos funkcijas, Migracijos departamentas tapo pagrindine migracijos paslaugas teikiančia įstaiga Lietuvoje. Departamentas pertvarkytas konsolidavus trijų institucijų (Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Migracijos departamento prie VRM) resursus ir funkcijas. Nuo liepos 1 d. ši įstaiga tapo atsakinga už asmens tapatybės kortelių ir pasų išdavimą bei keitimą Lietuvos Respublikos piliečiams.

Vidaus reikalų ministerijos inf.