"Aktyvus dalyvavimas Europos politiniame procese yra įmanomas tik tokiu atveju, jeigu būtų Europos politinė tauta. Institucijos atstovauja ne valstybei, EP renkamas ne atskirų valstybių, o Europos visuomenės. Tam, kad jos egzistuotų ir galėtų būti legitimios, kalbėti kažkieno vardu, joms reikia Europos politinės bendruomenės, paprasčiau kalbant Europos politinės tautos, kurios nėra. Mes neturime tokios tautos, vieningos istorinės atminties politikos, vieningų simbolių, kurie sudaro politinės bendruomenės pagrindą", - sakė politologas L. Kasčiūnas, atkreipdamas dėmesį į demokratinio deficito problemą, aktyviai nagrinėjamą Vakarų analitikų.
Šiuose bendru vardikliu rinkimuose į EP pretenduoja tapti europinių politinių šeimų išrinkti kandidatai į Europos Komisijos pirmininko postą. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, balsuodami už socialdemokratus kartu šioje kovoje palaikytume dabartinį Europos Parlamento pirmininką vokietį Martiną Šulcą (Martin Schulz), už konservatorius - buvusį eurogrupės prezidentą Žaną Klodą Junkerį (Jean-Claude Junker), už liberalus ir "darbiečius" - buvusį Belgijos premjerą Gi Ferhofštatą (Guy Verhofstadt) ir pan.
Bent Lietuvoje kol kas nebuvo atlikta sociologinių apklausų, kurios parodytų, kiek šie kandidatai yra žinomi mūsų visuomenei. Politologas L. Kasčiūnas teigė, kad tai, kiek ši idėja pasiteisino, parodys ir šių rinkimų aktyvumas.
Žemo rinkėjų aktyvumo ankstesniuose rinkimuose politologas nebuvo linkęs laikyti fenomenu.
"Fenomenu vadinčiau tą atvejį, jeigu mes į EP rinkimus eitume 40-50 proc. aktyvumu. Žiūrint į ES šalių tendencijas, akivaizdu, kad aktyvumas šiuose rinkimuose yra minimalaus lygmens ir siekia 20-30 proc. Tos šalys, kur balsuoti yra privaloma, kaip Graikija, Belgija, kai kurios kitos, išpučia aktyvumą, ir gaunamas vidurkis - apie 40 proc.", - sakė L. Kasčiūnas.
Politologo įsitikinimu, taip yra todėl, kad piliečiai Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje ar bet kurioje kitoje šalyje nesuvokia, kaip EP svarstomi klausimai, susiję su jų šalių nacionaliniais, jų visuomenių arba jų asmeniniais poreikiais.
"Tokių sprendimų yra, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio paslaugų įkainiai, III energetikos paketas, kuris leidžia mažinti "Gazprom" įtaką Lietuvoje, buvo dalykų, atsiradusių EP, bet visuomenė apie tai nežino", - dėstė L. Kasčiūnas.
Politikos analitikas neatmeta, kad po šių rinkimų EP gali atsirasti daugiau radikalų, tačiau situacijos nedramatizuoja, nes nemano, kad jų bus išrinkta tiek, kad jie galėtų daryti lemiamus sprendimus, ir abejoja, ar jiems pavyks suformuoti bendrą flangą.
"Sunku įsivaizduoti, kad prancūzės Marinos Le Pen (Marine Le Pen) Nacionalinis frontas galėtų sudaryti sąjungą su Vengrijos "Jobbik" partija. Arba kad ši ir Nacionalinis frontas galėtų sudaryti sąjungą su rumunų nacionalistais arba Bulgarijos "Ataka", - sakė L. Kasčiūnas.
Politologas nedramatizavo situacijos ir dėl to, kad šios partijos galėtų tapti Rusijos "Trojos arkliais" Europoje. Primindamas atvejus, kai, pavyzdžiui, susitarimas dėl Šiaurės Europos dujotiekio buvo priimtas tuo metu, kai Vokietijoje kancleriu buvo socialdemokratas Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder), o kontraktas dėl "Mistral" laivų pardavimo buvo sudarytas, kai Prancūzijos prezidentu buvo konservatorius Nikolia Sarkozy (Nicolas Sarkozy), politologas teigė, kad Rusija randa "daug gudresnių kanalų" nei radikalios partijos.
Tuo tarpu, pasak rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos tyrimai" sociologo Romo Mačiūno, narystė ES ir NATO lietuviams, tiek stojant į šias organizacijas, tiek ir šiuo metu dar suvokiamas kaip vienas svarbiausių saugumo veiksnių.
Taip pat, pasak sociologo, lietuviai vertina galimybę laisvai keliauti, sieja narystę ES su galimybe siekti aukštesnių gyvenimo standartų.
Balandžio 11-24 dienomis vykusioje "Baltijos tyrimų" apklausoje 79 proc. šalies gyventojų (15 metų ir vyresni) palankiai vertino Lietuvos narystę Europos Sąjungoje. 23 proc. atsakė, kad vertina labai palankiai ir 56 proc. - greičiau palankiai, o septintadalis - 14 proc. - nurodė nepalankiai vertiną Lietuvos narystę ES. Iš jų 3 proc. vertino labai nepalankiai, o 11 proc. - greičiau nepalankiai. 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
81 proc. gyventojų palankiai vertina Lietuvos narystę NATO, o kas dešimtas (10 proc.) narystę šioje gynybos organizacijoje įvertino nepalankiai. 9 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Tiek narystę NATO, tiek ES palankiausiai vertina jaunimas iki 30 metų, o nepalankiai kiek daugiau už kitus įvertino vyresni nei 50 metų žmonės bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra mažiausios (iki 1500 litų).
Lygindamas su 2013 metų liepą vykusios apklausos duomenimis, R. Mačiūnas pažymėjo, kad palankus ES vertinimas išaugo nuo 71 proc. iki 79 proc., o palankus narystės NATO vertinimas išaugo nuo 70-72 proc. iki dabartinių 81 proc.
"Manau, kad tiek visuomenės nuomonę apie ES, tiek NATO šiek tiek paveikė įvykiai Ukrainoje", - sakė sociologas.
Pasak "Baltijos tyrimų" analitiko, nuo 2001 metų visą laiką daugiau nei pusė gyventojų sakydavo, kad jie pritarė narystei ES ir balsuotų per referendumą už narystę.
"2003-2004 metais palaikančiųjų narystę ES buvo 74-76 proc., tad galime daryti išvadą, kad gyventojai naryste nenusivylė. Jei ir būdavo pasvyravimų, tai pastaruoju metu yra toks pats aukštas palaikymo rodiklis, kaip ir buvo prieš stojimą", - sakė R. Mačiūnas.
