„Tikimės, kad kovo mėnesį bus priimtas sprendimas pradėti ES derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Turime atsižvelgti į kandidačių lūkesčius ir nuveiktus darbus. Abi šios šalys rodo, kad yra patikimos ES partnerės, nuosekliai derina savo politiką su ES Bendrąja užsienio ir saugumo politika, o Albanija jau nuo 2009 metų yra NATO narė“, – Briuselyje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak ministro, stojimo į ES derybos su šiomis Vakarų Balkanų valstybėmis turėtų vykti paraleliai ES plėtros politikos peržiūrai.
Pagal pranešimą, Albanijos ir Šiaurės Makedonijos derybų dėl narystės ES pradžios perspektyvos buvo aptartos susitikime su Albanijos ministru pirmininku Edi Rama.
Taryboje diskutuota apie ES veiksmus stabilizuojant situaciją Libijoje bei ES santykius su Afrika ir Indija.
Diskusijoje apie ES santykius su Afrika ir prioritetus rengiamoje naujoje ES ir Afrikos strategijoje L. Linkevičius akcentavo lygiavertiškumo principą: „Bendradarbiavimas tarp ES ir
Afrikos turi būti lygiavertė partnerystė. Esame pasiruošę ir toliau dalintis savo patirtimi su Afrikos partneriais, ypatingą dėmesį skirti ekonomikos plėtrai, klimato kaitai, švietimui, jaunimo įdarbinimui ir moterų įgalinimui – sritims, kuriančioms pagrindą taikai, saugumui ir stabilumui“, – teigė ministras.
Ministrai taip pat tarėsi dėl pagrindinių kovo 13 dieną vyksiančio ES-Indijos viršūnių susitikimo temų ir bendradarbiavimo krypčių iki 2025 metų. ES siekis – aktyvesnis ES-Indijos žmogaus teisių dialogas, derybų dėl laisvos prekybos sutarties atnaujinimas.
Toliau prastėjant saugumo ir humanitarinei situacijai Libijoje ministrai aptarė ES vaidmenį užtikrinant ginklų embargą, ugnies nutraukimą bei ES bendros saugumo ir gynybos politikos priemonių panaudojimą JT pastangoms Libijoje paremti. Lietuva remia aktyvesnį ES vaidmenį padedant stabilizuoti saugumo situaciją Libijoje.
L. Linkevičius Briuselyje taip pat dalyvavo tarptautinėje donorų konferencijoje, skirtoje paremti 2019 metais lapkritį nuo žemės drebėjimo nukentėjusią Albaniją. Ši gamtos nelaimė nusinešė 51 gyvybę ir sužeidė mažiausiai 913 žmonių. Lietuva šaliai skyrė 60 000 eurų humanitarinę pagalbą.
