Anot J. Narkevičiaus, jie nedalyvavo memorandumo, kuriame teigiama, kad Seimo pirmininko pozicija bus perduoda „socdarbiečiams“, pasirašyme, tad neturi įgaliojimų spręsti susidariusios situacijos.
„Mūsų pozicija buvo tokia – mes nedalyvavome memorandumo pasirašyme, derybas pradėjome po to. (...) Balsuotume, kad būtų tvarumas, stabilumas ir lūkestis realizuoti programines nuostatas, o kai kalba yra apie postų dalybas, mes į tą situaciją, ypač su Seimo pirmininku, nesikišame. (...) Iš principo mūsų klausimas lieka atviras“, – sakė politikas.
„Tada spręsim, jei iškils klausimas, kad mūsų balsai bus lemiami“, – pridėjo J. Narkevičius.
Kita vertus, lenkų rinkimų akcijos atstovas pripažįsta, kad pastarieji įvykiai rodo, jog stabilumo formuojant valdančiąją daugumą trūksta.
„Šiandien man asmeniškai situacija neduoda stabilumo garanto, o tai yra būtinoji sąlyga, kad būtų galima realizuoti sutartus dalykus, dėl kurių ir tarėmės. O šiandien aš nematau tų garantijų, nes partija, kuri buvo susitarusi (dėl Seimo pirmininko posto. – ELTA) to nerealizuoja, o dėl kito – nesusitaria“, – teigė frakcijos narys.
„Kai „socdarbiečiai“ sako, kad pasirašys (koalicijos susitarimą. – ELTA), bet antradienį (nepavykus V. Pranckiečio atstatydinimui. – ELTA) galės išeiti, man asmeniškai mūsų parašas keistai atrodys, jei dabar pasirašo, bet rytoj gali išeiti. Tegu apsisprendžia, ir mes tada spręsim“, – pridėjo J. Narkevičius.
Neaiškumo politikui suteikia ne tik Seimo pirmininko pozicija, tačiau ir tai, kad artėjant penktadieniui jie dar neturi vizijos, kaip galėtų atrodyti koalicija, prie ko esą būtų jungiamasi, mat trijų partijų derybos vis dar yra įstrigusios.
„Mes pradėjome derėtis, kai buvo trijų partijų atstovai susitarę dėl darbo tęstinumo. Dabar matome, kad kažkas neapsisprendžia, kažkas turi neįgyvendintų sąlygų ir taip grįžtame prie to memorandumo egzistavimo klausimo – ar yra, ar nėra. Jeigu yra, tai pagal jį mes priėmėm poziciją derėtis, o jeigu nėra, visas trijų savaičių smulkus nagrinėjimo darbas nemanau, kad yra prasmingas“, – sakė LLRA-KŠS derybininkas.
Pasak J. Narkevičiaus, jis negalįs pasakyti, ar pasirašymo aktas penktadienį įvyks – kalbos vyksta, bet abstrakčios.
„Klausimas dėl pasirašymo yra atviras, nėra sutarimo. Yra pokalbiai, kad neva ruošiamasi. Pirmininkas (Valdemaras Tomaševskis. – ELTA) yra išvykęs į Strasbūrą. Jeigu nebus jo fiziškai, tai ir pasirašymo nebus, bet prieš tai mes turime rinktis ir analizuoti situaciją, priimti galutinį sprendimą. (Kol kas. – ELTA) partneriai negali apibrėžti, kokia yra situacija. Neaišku, prie ko turime prisijungti“, – sakė politikas.
Anot politiko, nesusiformavus valdančiajai daugumai, jie spręstų, kokią poziciją užimti mažumos Vyriausybės atveju. Taip pat, teigia J. Narkevičius, neatmestų galimybės remti priešlaikinių rinkimų idėją.
Norint atstatydinti Seimo pirmininką reikia ne mažiau kaip 71 parlamentaro balso „už“. Jeigu susitarimas dėl valdančiosios daugumos įvyktų, „valstiečiai“, „tvarkiečiai“, „socialdarbiečiai“ ir LLRS-KŠS sudarytų 74 parlamentarų būrį. Be lenkų rinkimų akcijos palaikymo Seimo vadovo atšaukimas nepavyktų, mat tokiu atveju dauguma turėtų 66 balsus.
Tuo metu opoziciniu partijų atstovai vienbalsiai teigia balsavime nedalyvausią.
Nepasitikėjimas V. Pranckiečiui numatomas antradienį.
ELTA primena, kad trečiadienį derybose dėl valdančiosios koalicijos suformavimo dalyvaujantys „socialdarbiečiai“ po partijos prezidiumo posėdžio pareiškė, jog koalicinę sutartį pasirašys, tačiau reikalauja atstatydinti Seimo pirmininką. Planuojama, kad ši kėdė tokiu atveju atitektų „socialdarbiečių“ lyderiui Gediminui Kirkilui.
Pats V. Pranckietis teigia posto palikti neketinąs, nes, pasak jo, Seimo pirmininką renka ne partija, o visas Seimas, tad ir atšaukti iš posto jį turėtų parlamentarai. Be to, politikas mano, kad noras jį pakeisti yra grindžiamas asmeninėmis R. Karbauskio nuostatomis.
„Aš esu išrinktas Lietuvos Respublikos Seime ir aš paklūstu Lietuvos įstatymams, o ne R. Karbauskio įsakymams“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Pranckietis.
Seimo pirmininkas R. Karbauskio atžvilgiu yra nepalankiai pasisakęs dėl traukimosi į opoziciją nelaimėjus rinkimų, Šarūno Marčiuliono europarlamentaro mandato atsisakymo ir kitais klausimas.
