Prezidentė pabrėžė, jog per 10 metų, kai buvo priimta Europos saugumo strategija, situacija smarkiai pasikeitė, Europa susiduria su naujais iššūkiais, būtinas naujas strateginės aplinkos įvertinimas, numatant efektyvesnį ES vaidmenį europiečių saugumui užtikrinti.
"Grėsmės modernėja ir aktyvėja. Susirūpinimą kelia ES kaimynystėje telkiami kariniai pajėgumai, prieš ES valstybes nukreiptos kibernetinės atakos, energijos tiekimo trukdžiai, ekonominės blokados ar informaciniai išpuoliai. NATO sėkmingai užtikrina kontinento gynybą ir saugumą, tačiau ir pati Europos Sąjunga tam turi skirti nuolatinį dėmesį", - spaudos pranešime cituojama Prezidentė.
Pasak Prezidentės, Europai reikia stiprinti ES karinius ir civilinius pajėgumus, efektyviau naudoti ES greitojo reagavimo pajėgas, vystyti konkurencingą ir skaidrią gynybos pramonę. Taip pat būtinas strateginės partnerystės stiprinimas bei politinis ES bendradarbiavimas su NATO, ypač gynybos planavimo ir keitimosi informacija srityse. Lietuvos Prezidentės teigimu, ES ir NATO turi viena kitą papildyti, veikti koordinuotai, o ne dubliuoti savo veiksmus.
Lietuva taip pat sieks aktyvesnio ES atsako į kibernetines ir energetines grėsmes bei didesnio dėmesio jūriniam saugumui.
Dar vienas Lietuvos interesas - saugumo bei stabilumo ES kaimynystėje užtikrinimas. Pasak Prezidentės, labai svarbu Rytų partnerystės šalių įsitraukimas į ES civilines misijas ir karines operacijas. Prezidentės teigimu, kuo saugesnė ir stabilesnė bus ES kaimynystė, tuo saugesnė bus visa Europa. Pasak Prezidentės, Vilniaus viršūnių susitikime padaryta gera pradžia - su Gruzija pasirašyta sutartis dėl šios šalies dalyvavimo ES misijose ir operacijose.
ES lyderiai taip pat pabrėžė ne tik karinių, bet ir civilinių saugumo misijų svarbą, nes jos padeda atkurti saugumą ir stabilumą konfliktus išgyvenančiose šalyse.
