Mažumų ir regioninių kalbų apsauga turėtų būti esminė tautinių mažumų politikos dalis, siekiant užtikrinti žmogiškąjį orumą ir pagrindines teises bei kultūrinę įvairovę. Pažymima, kad šiuos tikslus užtikrina Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija ir Europos regioninių arba mažumų kalbų chartija. Apgailestaujama, kad iš 47 ET valstybių narių iki šiol tik 25 valstybės narės ratifikavo Chartiją ir vos 8 valstybės Chartiją pasirašė. Gaila, kad ne visos Chartiją ratifikavusios valstybės teikia ataskaitas ir nevykdo pilno monitoringo ciklo.

ET valstybės narės yra raginamos:

- ratifikuoti Chartiją ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie prieštarauja Chartijos nuostatoms, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė yra, ar nėra Chartijos narė;

- užtikrinti mažumų ir regioninių kalbų vartojimą visose gyvenimo srityse, ir, kur įmanoma, paskelbti šias kalbas kaip valstybines kalbas tuose regionuose, kuriuose šios kalbos yra tradiciškai vartojamos, atsižvelgiant į regiono istorines tradicijas;

- užtikrinti, kad asmenys galėtų mokytis visuose ugdymo lygmenyse (pradinio, vidurio, profesinio ugdymo ir aukštojo mokslo) savo gimtąja kalba, tais atvejais, kai to nori vaiko šeima;

- žtikrinti, kad asmenys, kalbantys regionine ar mažumos kalba, gautų pakankamą mokymą, kuris užtikrintų lygias galimybes laikant egzaminus ir stojant į aukštąsias mokyklas;

- užtikrinti kokybišką mokytojų regionine ar mažumos kalba rengimą, pakankamą vadovėlių leidimą;

- užtikrinti, kad švietimo reformos neigiamai nepaveiktų mokymo regionine ar mažumų kalba;

- įgalinti bendruomenes, kalbančias mažumos ar regionine kalba, savarankiškai organizuoti švietimą pagal savo institucinę sistemą;

- užtikrinti, kad valstybės tarnautojai galėtų teikti paslaugas regionine ar mažumos kalba;

- skatinti savivaldybes praktiškai darbe naudoti regionines ir mažumų kalbas;

- užtikrinti vietovardžių pavadinimų rašymą regioninėmis ir mažumų kalbomis;

- užtikrinti žiniasklaidos priemonių regioninėmis ir mažumų kalbomis finansavimą;

- skatinti kultūrinę bendruomenių, kalbančių regioninėmis ar mažumų kalbomis, saviraišką.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos posėdyje dalyvaujanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos Seimo frakcijos seniūnė, ETPA narė Rita Tamašunienė akcentavo, kad balsų „prieš“ progresyvią rezoliuciją buvo nedaug. Taigi dauguma ETPA narių pasisakė už tautinių mažumų arba regioninių kalbų apsaugą.

„Pirmoji tarptautinė tautinių mažumų teisių apsaugos sistema buvo sukurta po Pirmojo pasaulinio karo, bet po šimto metų tema vis dar išlieka aktuali. Visose šalyse yra tautinių mažumų, bet, suteikiant joms daugiau teisių, dažnai pritrūksta politinės valios, vadovaujamasi išankstiniu nusistatymu ar nepagrįstomis baimėmis. Noriu pasidžiaugti, kad šioje Asamblėjoje tautinių mažumų teisės, gimtosios kalbos vartojimas, kultūros puoselėjimas, teisė į švietimą ir žiniasklaidą yra labai svarbios. Daugelio šalių nuomone, būtina saugoti mažumų identitetą ir kultūrų įvairovę, dalintis gerąja patirtimi (Vengrijos, Šveicarijos, Danijos kt.). Nauja rezoliucija – tai dar vienas žingsnis į priekį, tai pažanga ir raginimas visoms šalims perimti gerus pavyzdžius, ratifikuoti Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją.  Mūsų moderniose daugiakultūrėse visuomenėse svarbu užtikrinti darnią sąveiką tarp vienoje šalyje kartu gyvenančių skirtingų tautybių žmonių,“ – pažymėjo Rita Tamašunienė.

„Asamblėjoje vykusios diskusijos metu taip pat pabrėžta, kad rezoliucija nėra prieš valstybių tautinį identitetą, bet už piliečių teisių, kurios yra stabilumo, demokratinio saugumo ir taikos garanto, užtikrinimą“, – paaiškino Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos posėdyje dalyvaujanti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos Seimo frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.