Pirma praėjusių metų gruodžio pusė prekybininkams ir paslaugų teikėjams dar buvo gana sėkminga, tačiau viskas pasikeitė gruodžio 16 dieną, kai, stengiantis suvaldyti sudėtingą epidemiologinę padėtį Lietuvoje, buvo įvesti nauji draudimai, sustabdę daugelio parduotuvių ir paslaugų teikimo įmonių veiklą.

Palyginti su daugeliu Europos šalių, Baltijos šalys kol kas tvarkosi su koronaviruso protrūkiu ir jo sukeltomis neigiamomis ekonomikos pasekmėmis gana neblogai. Baltijos šalių kelionių burbulas yra puikus bendradarbiavimo tarp šalių pavyzdys, kuris bent jau netiesiogiai darys teigiamą įtaką ir bendram šalių darbui sprendžiant ne tik su koronavirusu susijusias problemas.

Lietuvos ekonomika antrą 2019 metų ketvirtį augo panašiu tempu kaip ir pirmą, todėl bendras pusmečio rezultatas buvo labai sėkmingas, atsižvelgus į gerokai sulėtėjusį Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonomikos augimą. Mūsų šalies BVP praėjusį ketvirtį buvo 4,1 proc. didesnis negu prieš metus (atsižvelgiant į sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 4,0 procento). Pirmą pusmetį ekonomika paaugo 4,2 procento (atsižvelgiant į sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 4,0 procento) ir viršijo mūsų 3,7 proc. augimo prognozę. Didžiausią įtaką BVP augimui antrą ketvirtį turėjo mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai.

Europos Centriniam Bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio ir 2015 metais pradėjus išplėstinę turto pirkimo programą buvo baiminamasi smarkiai euro zonoje padidėsiančios pajamų ir turto nelygybės. Praėjus keleriems metams nuo tokių ECB veiksmų, kai jau galima daryti tyrimus pagal faktinius duomenis, ekonomistų skaičiavimai rodo, kad skatinamoji pinigų politika per pastaruosius metus netgi padėjo mažinti gyventojų pajamų nelygybę. Turto nelygybei įtaka buvo minimali. Žinoma, pinigų politika nėra svarbiausias pajamų nelygybę lemiantis veiksnys. Gerokai didesnę įtaką turi valdžios vykdoma mokesčių, socialinės apsaugos, švietimo politika, galiausiai pati darbo rinka ir darbuotojų kvalifikacija. Šie veiksniai Lietuvoje visgi buvo palankesni kaip tik pajamų nelygybės augimui. Ji, priešingai negu euro zonoje, Lietuvoje padidėjo ir nuo euro zonos krizės, ir nuo 2008 metų ekonomikos nuosmukio laikų.

Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos. SEB banko užsakymu praėjusių metų gruodį atlikta apklausa atskleidė, kad 56 proc. apklaustųjų galvoja, jog būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs, 10 proc. mano, kad būstas pigs, 26 proc. nesitiki kainos pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc., arba 2 proc. punktais mažesnis negu trečią ketvirtį, bet lygiai toks pat kaip ir prieš metus. Tad gyventojų lūkesčiai dėl tolesnio būsto brangimo ir toliau yra stabilūs.

SEB grupės ir kitų bankų ekonomistai įspėja apie artėjantį pasaulio ūkio sulėtėjimą. Svarbu pažymėti, kad kol kas kalbama apie sulėtėjimą, taigi natūralią ekonomikos raidos dalį, bet ne netikėtą ir staigų ilgalaikių neigiamų padarinių turintį sukrėtimą. Pastarojo tikimybė, žinoma, išlieka, nelygu, kaip klostysis padėtis pasaulio finansų ir kapitalo rinkose, o ypač geopolitinėje arenoje. Yra daug perspėjančių požymių, kuriuos svarbu stebėti. Daugelio žvilgsniai vis atidžiau krypsta į nekilnojamojo turto rinką: ar joje matyti dešimtmečio senumo įvykių atsikartojimo apraiškų ir ką ekonomikos sulėtėjimas reikš nekilnojamojo turto plėtotojams ir pirkėjams?

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečią šių metų ketvirtį buvo 2,2 proc. didesnis negu prieš metus (atsižvelgiant į sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 2,7 procento). Šalies ūkio plėtrą praėjusį ketvirtį pristabdė beveik ketvirtadaliu prastesnis negu prieš metus grūdinių kultūrų derlius, kuris lėmė mažesnę žemės ūkio sektoriaus sukurtą bendrą pridėtinę vertę ir nubraukė ne mažiau negu 1 proc. punktą nuo BVP augimo trečią ketvirtį. Žemės ūkyje sukuriama pridėtinė vertė dėl sezoniškumo trečią ketvirtį sudaro beveik 6 proc. BVP, tad akivaizdu, kad smarkiai smukęs derlius daro vis dar nemažą įtaką ekonomikos pokyčiams. Per devynis mėnesius šalies BVP padidėjo 3,2 procento.

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros pabaigoje, Lietuvoje nematėme daugiau nei du dešimtmečius. Vien per pastaruosius metus vidutinė jo kaina mažmeninėje rinkoje sumažėjo daugiau nei penktadaliu. Parduotuvėse baltojo cukraus buvo galima nusipirkti nemokant nė 50 euro centų už kilogramą, kai didmeninėje Europos rinkoje šios žaliavos kaina svyravo apie 35 euro centus. Tačiau ką reiškia šis kritimas ir kaip ilgai džiaugsis saldėsių mėgėjai?

Atsižvelgdami į pastarųjų kelerių metų darbo jėgos kaštų augimo tempą, SEB banko ekonomistai Baltijos šalyse prognozuoja, kad savo algomis prilygti Šiaurės šalims turėtume per tris – keturis dešimtmečius. Net jei ši žinia ir nuvilia, tai yra optimistiniai skaičiavimai. Juos atlikdami SEB banko ekonomistai neatsižvelgė į ekonomikos ciklus ir natūralų ūkio augimo sulėtėjimą, kuris padidintų atotrūkį ir gerokai pailgintų laiką, reikalingą Švedijai bei Suomijai prisivyti.