Ekonomikos augimui neigiamą įtaką darė ir lėčiau negu ankstesniais ketvirčiais didėjęs pramonės įmonių pardavimo mastas. Apdirbamosios gamybos (neįtraukus naftos produktų gamybos) pardavimo mastas trečią ketvirtį didėjo 4,9 proc., arba lėčiau negu ankstesniais šių metų ketvirčiais, kai metinis augimas viršijo 7 procentus. Išankstiniai ekonominiai rodikliai rodo, kad Europos Sąjungos ekonomikos plėtra lėtėjo ir trečią ketvirtį ir tai darė didesnę neigiamą įtaką mūsų šalies pramonės įmonėms.
Pramonininkų nuotaikos Lietuvoje, atsižvelgus į pramonės bendrovių pasitikėjimo rodiklį, trečią ketvirtį buvo palyginti optimistiškesnės negu kitų ES šalių gamintojų, bet vargu ar jos išsilaikys ir lūkesčiai ketvirtą ketvirtį taps atsargesni.
Kalėdų prekybos sezonas Lietuvoje vėl gali būti rekordinis
BVP trečią ketvirtį ir vėl labiausiai didėjo dėl vidaus vartojimo, kurį skatino mažas nedarbo lygis, sparčiai augantis realus darbo užmokestis ir istoriškai palankios gyventojų nuotaikos. Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis trečią ketvirtį augo net 7,4 proc., arba sparčiausiai per pustrečių metų. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, galima matyti, kad metinis vidutinio darbo užmokesčio šalyje pokytis trečią ketvirtį buvo net didesnis negu antrą, kai siekė 10,5 procento. Galima prisiminti, kad ir vasaros orai buvo palankūs išlaidauti, o tą rodo ir sparčiai augęs maitinimo įstaigų rezultatas. Paskutinį metų ketvirtį vidaus vartojimas visada būna sezoniškai didžiausias, tad, jeigu nebus netikėtų neigiamų ekonominių staigmenų, kalėdinis prekybos sezonas Lietuvoje vėl bus rekordinis.
Didelę teigiamą įtaką šiemet ekonomikos augimui daro investicijos, kurios trečią ketvirtį augo beveik dešimtadaliu. Tai rodo ir didėjęs statybos darbų mastas, kurio įtaka BVP augimui pastaruoju metu yra gana didelė. Nemenką įtaką investicijoms turi ne tik įmonių siekis didinti gamybos pajėgumą, bet ir įsibėgėjantis ES struktūrinių fondų lėšų investavimo tempas. Vyriausybės duomenimis, kitąmet bus pasiektas veiksmų programos įgyvendinimo pikas – 2019 metais bus išmokėta apie 1,2 mlrd. eurų, arba beveik trečdaliu daugiau negu šiemet. Kitąmet tęsis Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių statybos darbai, bus atliekami didelės apimties uosto gilinimo darbai, nemažės investicijos į energetikos infrastruktūrą. Tiesa, didžiausią nerimą kelia tai, ar verslas pernelyg jautriai nesureaguos į lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo prognozę ir neims mažinti investicijų artimiausiais metais.
Ketvirtą šių metų ketvirtį metinis ekonomikos augimas bus didesnis
Beje, pastaruosius kelerius metus tiesioginė valdžios sektoriaus įtaka šalies BVP augimui yra minimali. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos lyginamosiomis kainomis praėjusiais metais apskritai mažėjo, o šiemet pokytis bus labai nedidelis. Tą lemia mažesnis negu kitose ES šalyse biudžeto pajamų ir atitinkamai sąnaudų ir BVP santykis, kuris Lietuvoje iš esmės nedidėja. O Lietuvos valdžios politika ir toliau balansuoja tarp neutralios ir prociklinės, nes prognozuojamas struktūrinis biudžeto balansas vis dar yra deficitinis. Kadangi didžiausių pasaulio šalių ekonomikos augimo prognozės prastėja, atsiranda daugiau nerimo ir dėl kitų metų biudžeto planų vykdymo.
Ketvirtą šių metų ketvirtį ekonomikos metinis pokytis bus didesnis negu trečią ketvirtį, nes nebebus vienkartinės mažesnio grūdinių kultūrų derliaus įtakos BVP. Tiesa, smarkiai išaugęs atsargumas kapitalo rinkose, artėjanti „Brexit“ atomazga, prekybos karų pasekmės verčia konservatyviau žvelgti ir į trumpo, ir į ilgesnio laikotarpio Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvą. SEB bankas prognozuoja, kad šiemet šalies BVP didės 3,4 proc., kitąmet 3 proc., o 2020 m. 2,6 procento.
Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas
