Siekiant visapusiškai suprasti su vaikais namuose liekančių žmonių sukuriamą vertę atlikime eksperimentą. Jeigu biuro administratoriaus pareigybė rinkoje vidutiniškai yra vertinama apie 1700 Eur už pilną etatą, o vyresniojo programuotojo apie 5700 Eur, kiek kainuotų visapusė vaikus ir namų ūkį prižiūrinčio žmogaus pareigybė, jeigu ją vertintume rinkos kainomis? Toliau nagrinėjama statistika aktuali ne tik mamoms bei tėvams, bet ir šią rolę užpildantiems seneliams ar kitiems šeimos nariams.
Devynios galybės darbų
Namuose su mažais vaikais liekančių žmonių kasdienybė dažnai visai neprimena skambiai pavadintų „atostogų“. Reikia atlikti daugybę užduočių, įskaitant maisto gamybą, namų tvarkymą, vaikų priežiūrą ir užsiėmimus, įvairių šeimos logistikos reikalų planavimą ir kt.
Remiantis „Figure Baltic Advisory“ kasmetinio atlyginimų tyrimo duomenimis įvertinome, kiek teoriškai kainuotų darbų namuose visuma. Pateikiami profesiniai vidutiniai darbo atlygiai yra bruto forma (prieš mokesčius). Siekiant atspindėti ir užmiestyje gyvenančių šeimų situaciją, darbų apimtims nustatyti, naudojami ir kiti skaičiavimo elementai: 80 kvadratinių metrų ploto būstas (vidutinis kaime), kuriame gyvena šeima su dviem vaikais.
Pradėkime nuo namų tvarkymo. Šiai veiklai, priklausomai nuo patalpų ir vaikų skaičiaus, gali būti skiriamos beveik 4 valandos per dieną. Remiantis vidutiniu kambarinių atlyginimu Lietuvoje, 4 valandos darbo yra vertos 24 Eur. Dar valanda skiriama visų šeimos narių drabužių priežiūrai. Ji gali būti įvertinta 9 Eur, o valanda bendros namų ūkio vadybos – 12,45 Eur. Jeigu reikia prižiūrėti ir kiemo ar sodo aplinką, pusvalandis sodininko darbų vertas 4,21 Eur.
Toliau – maisto ruoša. Virėjo darbai, kuriems kasdien skiriamos beveik 2 valandos, gali būti verti 14,64 Eur, o indų plovimas bei ingredientų patiekalams paieškos dar 5,74 Eur už valandą. Taigi, vien skirtingi namų ūkio darbai, priklausomai nuo šeimos ir patalpų dydžio, gali trukti apie 8–9 valandas ir būti verti apie 60–75 eurų per dieną.
Pačios svarbiausios atsakomybės – visos dienos metu trunkanti vaikų priežiūra, kurią tenka derinti su namų ruoša. 10 valandų per dieną auklės darbo vertos apie 100 Eur. Valanda korepetitoriaus darbo mokyklinio amžiaus vaikams gali būti vertinama net 16 Eur. Be to, kasdienė šeimos poreikių logistika vairuojant automobilį 1,5 valandos verta 12,50 Eur.
Reikėtų pabrėžti, kad su vaikais namuose likęs žmogus dažnai vienu metu atlieka kelias užduotis. Kitu atveju tiesiog neįmanoma per dieną atlikti darbų taip, kad liktų laiko miegui. Deja, kartais darbo valandos vis tiek gali priartėti prie visos paros, ypač prižiūrint skirtingo amžiaus vaikus, kai vienas jų – kūdikis. Tuomet tenka aukoti ir nakties poilsį.
Rinkos vertė per mėnesį
Taigi, kokią apytikslę vertę per mėnesį sukuria namuose liekantis šeimos narys? Jei visas užduotis minėta apimtimi pavestumėte atlikti atitinkamos srities samdomiems darbuotojams, tai jums kainuotų apie 170–200 Eur per dieną. Darant prielaidą, kad dirbama penkias darbo dienas per savaitę (nors iš tikrųjų dirbama septynias), bendrosios mėnesio išlaidos galėtų siekti nuo 3500 iki 4000 eurų.
Rinkos kainą galime vertinti ir kitu būdu – per namų bei vaikų priežiūros paslaugų tiekėjų įkainius. Vadinamų samdomų namų šeimininkų valandinis įkainis svyruoja tarp 8 ir 16 Eur, tačiau ne visi gali ar nori prisiimti pilną atsakomybę atlikti visus darbus bei dirbti nuo ryto iki vėlyvo vakaro. Skaičiuojant 12 darbo valandų, be savaitgalių ir pasirenkant šeimininką, kuris atliks didžiąją dalį darbų, galime išleisti daugiau nei 2500 Eur. Realybėje greičiausiai pavyktų susitarti pigiau, tačiau gaunama suma vis tiek itin didelė.
Žinoma, ne visi namuose su vaikais liekantys tėvai atlieka visus minėtus darbus, o veiklų apimtys priklauso nuo namų ūkio dydžio, vaikų amžiaus, naminių gyvūnų ir kitų detalių. Todėl tai tik teoriniai, apytiksliai skaičiai. Kitą vertus, net apsiribojant auklės veikla, sukuriama vertė yra siekianti beveik vidutinį atlyginimą šalyje.
Ar valstybė turėtų skirti didesnes išmokas?
Nė vienu atveju vidutinis vaiko priežiūros išmokos dydis neprilygsta prieš tai paskaičiuotoms sumoms. Bet ar norime pasakyti, kad valstybė turėtų mokėti keletą kartų didesnes išmokas? Nebūtinai.
Šių skaičiavimų tikslas yra gerinti supratimą, kad vaiką prižiūrinčio šeimos nario indėlis yra ne tik neįkainojamas pačiam vaikui, leidžiantis antrajai pusei pilnavertiškai uždirbti ir užtikrinti šeimos finansinę gerovę, bet ir turintis didelę ekonominę naudą visam šeimos ūkiui.
Natūralu, kad nepriklausomai nuo to, kas šeimoje generuoja pajamas, didžioji dalis jų yra sunaudojamos visos šeimos poreikiams ir gerovei, tačiau svarbu, kad namuose liekantys partneriai jaustųsi finansiškai laisvi ir pilnavertiški. Ar šią finansinę laisvę didesnių išmokų pavidalu gali užtikrinti valstybė? Teoriškai taip.
Tačiau nepamirškime, kad valstybė tik perskirsto tą patį mokesčių biudžetą, tad didesnės išmokos reikštų mažesnius atlyginimus. Ar tai naudingesnis ir efektyvesnis sprendimas nei individualus namų ūkių susitarimas, kaip šeimoje valdyti finansus? Turbūt pritarsite – ne.
Taigi, geriau suprasdami savo namie liekančių partnerių kuriamą vertę šeimai, dažniau jiems dėkokite, nes jie ne tik „augina vaikus“, bet ir neša pamatuojamą ekonominę naudą, kuri gali būti lygi ar net viršyti vidutinį darbo užmokestį šalyje.
Pranešimo spaudai inf.
