Vaiko priežiūros atostogos daugeliui darbuotojų reiškia natūralią karjeros pertrauką, po kurios tikimasi sklandžiai sugrįžti į ankstesnę darbo vietą. Vis dėlto praktikoje neretai susiklosto situacijos, kai grįžtantis darbuotojas susiduria su neapibrėžtumu – jo pareigas jau eina kitas žmogus, o darbdavio pozicija tampa ne tokia aiški, kaip tikėtasi. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai – organizacinis ar žmogiškasis klausimas, tačiau darbo teisės požiūriu darbuotojo garantijos tokiose situacijose yra gana aiškios.

Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas

Vienas geras kolega man kartą parašė, kad vyresnio amžiaus vyrai neturėtų kalbėti apie gimstamumą, nes į juos nežiūrima rimtai. Jis tikriausiai buvo teisus. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų skaičiaus mažėjimo problema yra egzistencinis klausimas, kuriam turi būti skiriamas didelis dėmesys.

Vaikų išlaikymo klausimai – vieni jautriausių šeimos santykiuose. Dažnai jie kelia įtampą ne tik tarp tėvų, bet ir teismuose, o sprendimai priklauso nuo daugybės veiksnių – nuo finansinės situacijos iki kasdienio gyvenimo pokyčių.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, jaunuoliai grįžta ne tik į klases, bet ir į savo mėgstamus užsiėmimus ir būrelius. Sportuoti norinčios atžalos dažnai renkasi lankyti futbolo treniruotes. 

Krepšinis – tai ne tik sportas, bet ir gyvenimo pamokos, kurios padeda vaikams ugdyti fizinį pasirengimą, komandinio darbo įgūdžius ir sveiką konkurencinę dvasią. Vis daugiau vaikų susidomi šiuo greitu ir dinamišku žaidimu. Tėvams, kurių vaikai nori pradėti žaisti krepšinį, kyla klausimas – nuo ko pradėti? Kaip pasirinkti tinkamą sporto šaką ir kaip užtikrinti, kad vaikas patirtų džiaugsmą bei naudą iš šios veiklos?

Pastaruoju metu žaislų pasaulyje sparčiai išpopuliarėjo naujas veikėjas – „Labubu“. Keistoko, bet žavaus veido figūrėlė iš Azijos tapo mados dalimi ir tarp Lietuvos vaikų: kuprinės, pakabukai, drabužiai su „Labubu“ simbolika sparčiai užkariavo prekybos vietų lentynas. Bet ar žaislų tendencijos – tik trumpalaikės vartojimo bangos, ar jose slypi ir ugdomoji vertė? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos direktore prof. Renata Bilbokaite.

Mažiau virusų, streso ir mažesnės eilės pas gydytojus – štai kodėl vidurvasarį puikus laikas atlikti profilaktinius vaikų sveikatos patikrinimus. Ši kasmetinė procedūra yra būtina ne tik tam, kad vaikas ar paauglys galėtų lankyti ugdymo įstaigą: lopšelį-darželį, darželį, mokyklą. Mokinio sveikatos pažymėjimo reikia ir planuojant dalyvauti būrelių veiklose, vykstant į stovyklas.

Kai tėvai netikėtai užklumpa savo vaiką žaidžiant agresyvius kompiuterinius žaidimus, reginys neretai šokiruoja: ekrane personažas traiško zombius, padega namus, šaudo žmones, kankina gyvūnus, veikėjas įkrenta į baseiną, iš kurio tyčia išimamos kopėčios, kad jis paskęstų. Viskas vyksta žaismingoje, animuotoje aplinkoje, tačiau tėvų sąmonėje įsijungia pavojaus signalai: ar tai tikrai tėra tik nekaltas žaidimas? Gal toks elgesys atspindi vaiko žiaurumą, o gal tai, kas vyksta ekrane, gali tokį elgesį paskatinti, iššaukti ir realybėje? Taigi tėvų reakcija neretai būna instinktyvi: uždrausti!

Šiemet Klaipėdoje įrengtos dar dvi naujos vaikų žaidimų aikštelės (Birutės g. 15 ir Kretingos g. 81). Abi aikštelės atitinka visus saugumo reikalavimus ir yra pritaikytos įvairaus amžiaus vaikams, taip pat vaikams su negalia.

Artėjant vasaros atostogoms, ligonių kasų specialistai ragina tėvelius nedelsti ir profilaktiškai patikrinti vaikų sveikatą. Gydytojo išduodamas Mokinio sveikatos pažymėjimas galioja vienerius metus.