Šiandien niekas neabejoja, kad buvo verta atverti kelią pilietinės visuomenės pažangai ir demokratijai, atsisakyti savo siaurų interesų, suteikiant didesnių teisių piliečiams, kaip skelbia Konstitucijos V straipsnis „bet kokia valdžia žmonių gimsta iš tautos valios“. Konstitucija apibrėžė naujus valstybės santvarkos organizavimo principus ir tapo visų anksčiau vykdytų reformų kulminacija, jas apibendrindama viename dokumente.
Naująja teisine sąranga paremtas centrines valdžios organizavimas pareikalavo patikslinimų ypač LDK atžvilgiu , kuriuo tapo 1791 m. spalio 20 d. „Abiejų Tautų tarpusavio įžadai“. Šis įsipareigojimas iškeltas aukščiau ginčų ir nesutarimų buvo dėl pariteto , t.y. ir Lietuva, ir Lenkija traktuojamos kaip lygiateisės narės vieningoje daugiatautėje ir daugiakultūrinėje valstybėje. Po įžadų Konstitucija iš karto buvo išversta į lietuvių kalbą. Tai pirmasis teisinis dokumentas paskelbtas lietuvių kalba.
Taigi argumentų daugiau negu pakanka, kad ši diena svarbi mūsų valstybei ir mūsų piliečiams. Taikiu demokratiniu būdu, siekiant lygiateisiškumo, šimtmečiu lenkiant daugumą Europos valstybių, mes, lenkai ir lietuviai, kartu buvome pirmieji, dienos pakeitusios pasaulį ir pažangios pilietinės Europos kūrėjai. Pagal Abiejų tautų Konstituciją ir Įžadų principus gyvename šiandieninėje Europos Sąjungoje, abiejų tautų Konstitucijos nuostatos tapo pamatiniu teisės aktu, kurios pagrindu kūrėsi ES ir įgalino jos plėtrą.
Lenkijoje Gegužės 3-osios Konstitucijos diena viena svarbiausių valstybinių švenčių, Tuo tarpu Lietuvoje šis svarbus įvykis mažiau žinomas, ne taip plačiai minimas. Vis dar gajus vertinimas, kad Konstitucija buvo naudinga tik Lenkijai. Atskirų istorinių faktų vertinimus be abejo paliekame istorikams ir jų mokslinėms įžvalgoms, bet neabejotinai šio dokumento ir Lietuvos didikų indėlio į modernios valstybės kūrimą paneigti negalime. Šiandien turime didžiuotis Lietuvos indėliu, LDK piliečių progresyviu politiniu mąstymu, davusiu pradžią pilietinių teisių ir politinio identiteto raidai. Tai vienas svarbiausių susitarimų ir įsipareigojimų pavyzdžių vardan valstybės.
Lietuvos Respublikos Seimas šių metų balandžio 27 d. vieningai, bendru sutarimu priėmė rezoliuciją dėl Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų Tarpusavio įžado priėmimo 230-ųjų metinių minėjimo. Identišką rezoliuciją jau prieš keletą savaičių priėmė Lenkijos Seimas ir Senatas. Bendras dokumentas parašytas bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Seimui ir Lenkijos Respublikos Seimui ir Senatui. Daugelio kolegų, Seimo narių, vertinimu šis naujas bendras abiejų valstybių pagarbos ženklas istorinei bendrystei – sustiprins dvišalę partnerystę, taip pat primins visuomenei, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija paklojo konstitucingumo pamatus Europoje.
Gegužės 3-osios Konstitucija – tai testamentas paliktas ateities kartoms. Šiandien taip pat yra daug sričių, kur būtina siekti susitarimo ir Lietuvos bei Lenkijos partnerystės stiprinimo. O sritys yra labai įvairios nuo saugumo iki išmokų žemdirbiams. Juk bendras balsas, bendra pozicija ir bendros pastangos visuomet padeda pasiekti daugiau.
Taigi kviečiu prisiminti ir didžiuotis bendru Lietuvos ir Lenkijos pasaulinės reikšmės konstituciniu teisiniu paveldu, nes Abiejų Tautų Respublikos bendra istorija yra kupina didingų pasiekimų. Vivat Konstitucija!
Rita Tamašunienė,
Seimo narė, Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublikos Seimu ir Senatu grupės pirmininkė
