„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad dažniausiai tėvai 7–10 metų amžiaus vaikų kišenpinigiams skiria iki 10 eurų per mėnesį. Augant vaikui, didėja ir pinigų sumos. 11–15 metų paaugliams tėvai per mėnesį dažniausiai skiria iki 30 eurų, o 16–19 metų jaunuoliams – iki 50 eurų.
Pradinukų pažintį su pinigais vertėtų pradėti nuo realių pinigų, kurie yra apčiuopiami ir juos suprasti vaikui paprasčiau. Juos galima paliesti, rūšiuoti ir skaičiuoti, taupyti ir suprasti jų vertę. Jei nupirksite vaikui peršviečiamą taupyklę, joje gerai matysis, kaip taupyklė pildosi monetomis – tai savaime skatina taupyti. Laikas nuo laiko kartu santaupas suskaičiuokite, įvertinkite, kiek sutaupyta, ką jau galima įsigyti arba kiek liko taupyti iki norimo pirkinio. Mokėjimo kortelę galima rinktis kaip saugesnį būdą pirkiniams, jei to reikia.
Pirmąją mokėjimo kortelę ir sąskaitą vaikas gali turėti sulaukęs 7 metų. Neviršydamas nustatyto limito ribų jis ja gali savarankiškai atsiskaityti prekybos vietose, bankomatuose išsiimti ir įnešti grynųjų pinigų į savo sąskaitą. Pradžioje nustatykite minimalų dienos limitą ir perveskite kišenpinigius savaitei, vėliau kartu su vaiku galite analizuoti išrašą internete – kiek ir kam išleista. Pamažu didinkite atsakomybę už savo finansus, pavyzdžiui, perveskite kišenpinigius visam mėnesiui.
Kartu su vaiku bankomate pakeiskite jo kortelės PIN kodą, leiskite vaikui pačiam išsirinkti kodo kombinaciją. Kodą įsiminkite ir patys, tai padės tuo atveju, jei vaikas jį pamirštų. Priminkite, kad ši informacija turi būti saugoma ir jos atskleisti pašaliniams nevalia. Stebėkite, kaip vaikas atsiskaito kortele parduotuvėje ir padrąsinkite jį.
Jaunuoliams nuo 14 metų jau suteikiama galimybė naudotis ir internetine bankininkyste. Tačiau tėvai iki pat jų vaikai tampa pilnamečiais turi galimybę prisijungti prie vaiko internetinės bankininkystės paskyros ir matyti sąskaitos likutį bei išrašą, kur pinigai buvo leidžiami.
Taip su tėvų priežiūra vaikas nuo ankstyvo amžiaus mokosi valdyti asmeninius finansus ir formuoja ilgalaikius įgūdžius. Labai svarbu, kad vaikas įgytų, ne tik grynųjų, bet ir elektroninių pinigų valdymo įgūdžių. Juk tikėtina, kad vaikams tapus savarankiškais grynųjų pinigų apskritai gali nebelikti.
Elektroninių atsiskaitymo būdų nuolat atsiranda vis pažangesnių ir paprastesnių. Mums dažniausiai nebereikia grynųjų pinigų ar vesti PIN kodo: kad sumokėtume, naudojame bekontaktes korteles, elektronines pinigines ir mobiliųjų telefonų programėles.
Kai kuriose mokyklose jau galima sumokėti elektronine apyranke – ja tereikia priliesti skaitytuvą. Sumos nedidelės, pinigų nepamesi, o mokėti galima tik mokyklos valgykloje. Taip pat kartu su tėvais galima stebėti ir aptarti išlaidas prisijungus prie sąskaitos kompiuteryje ar mobiliojoje programėlėje. Kol kas ši galimybė atsirado tik keliose dešimtyse Lietuvos mokyklų, tačiau tikrai verta skatinti ir savo vaiko mokyklą pradėti naudoti šį technologinį sprendimą.
Tikrai sutiksite, kad finansai yra reikšminga gyvenimo sritis, o pagrindiniai finansų mokytojai vaikams esate jūs. Jei mėgstate virtualius žaidimus ir technologijas, siųskitės programėles, naudokite korteles ar apyrankes. Jei jums rūpi, kad būtų galima matyti, paliesti ir kaupti pinigus – duokite vaikui ir padėkite jam valdyti grynuosius, o apie interneto banką ir korteles papasakokite, kai patys jais naudositės.
Svarbu, kad vaikas suprastų − pinigai gyvenime neatsiranda iš bankomato, kuris visada pilnas ir tiekia jas nenutrūkstama srove nepriklausomai nuo to, ką darote savo gyvenime ir kaip valdote išlaidas.
Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
