Dar 2016 m. vasario 5 d. Seime vykusioje konferencijoje „Šeimos stiprinimas Lietuvoje – svajonės ar būtinybė?“, skirtoje Lietuvos Respublikos Šeimos stiprinimo įstatymo projekto pristatymui visuomenei bei tobulinimui, pristačiau kaimyninės Lenkijos gerosios praktikos šioje srityje apžvalgą: Vyriausybės priemonių planą, planuojamą realizuoti programą „500 plius“ (po 500 zlotų kas mėnesį kiekvienam vaikui) ir eilę kitų programų ir priemonių suteikiančių galimybę derinti darbą ir motinystę/tėvystę, auginti gausią šeimą, įsigyti pirmąjį būstą ir pan. Sulaukiau daugybės Lietuvos visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų vienijančių šeimas ir atstovaujančių jų interesus susidomėjimo ir palaikymo. Tad 2016-02-12 mūsų frakcija parengė ir užregistravo„ Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4024, kuris buvo pateiktas 2016-06-09 Seimo posėdyje ir jam po pateikimo pritarta (71- už). Taip pat šių metų vasarį LLRA-KŠS frakcija užregistravo Išmokų vaikams įstatymo pataisas, siekiant skirti 120 eurų išmokas kas mėnesį už antrą ir kitus vaikus. Jei pajamos šeimoje yra mažesnės nei 240 eurų vienam asmeniui, siūloma 120 eurų dydžio išmoką skirti ir gimus pirmajam vaikui.
Be abejonės toks sprendimas pareikalaus didelių valstybės lėšų, tik kaip mes tą lėšų poreikį pavadinsime: ar biudžeto išlaidomis, ar investicijomis? Mano įsitikinimu, vertinant šiandieninę finansinę šeimų padėtį bei pajamų ir būtinųjų išlaidų santykį, parama šeimoms „vaikų pinigų“ forma yra investicija į ateitį. Tai efektyvus mokesčių mokėtojų pinigų, suneštų į bendrą biudžeto aruodą, panaudojimas, kurio grąža neverta abejoti: gimstamumo skatinimas, vidaus vartojimo didėjimas, emigracijos ir skurdo mažėjimas. Tą patvirtina ir iliustruoja Lenkijos pavyzdys, kur jau daugiau nei metus (nuo 2016 m. balandžio 1d.) veikia ir duoda efektus „vaiko pinigų“ programa „500 plius“. Jau pasiektas ypatingai svarbus rodiklis – vaikų gyvenančių skurde sumažėjimas 94 procentais. Lenkijos statistikos departamento duomenimis praėjus vos 10 mėn. nuo programos starto šalyje gimė 16 tūkst. naujagimių daugiau, lyginant su 2015 m. Planuojama, kad 2017 m. gims net 70 tūkst. vaikų daugiau negu 2015 m., t.y. valstybės politika lėmė tėvų apsisprendimą turėti daugiau vaikų, grįžti iš emigracijos į tėvynę ir čia auginti savo vaikus. Be „baby boom‘o“, taip pat fiksuojami vidaus vartojimo, atskirų sektorių ekonominio augimo, alkoholizmo mažėjimo, ankstesnių santuokų, saugumo jausmo stiprėjimo rodiklių teigiami pokyčiai.
Spekuliacijos, kad neva išmokos didins vaikų skaičių socialinės rizikos šeimose , neturi jokio pagrindo, nes ir dabar, šios grupės šeimų tėvai (dažnu atveju gyvenantys asocialiai) gauna valstybės finansinę paramą, o dirbantys, vaikais besirūpinantys piliečiai palikti likimo valiai. Tampa „gyvenimo norma“, kai eilinė šeima negali leisti sau tokios prabangos kaip teatras, atostogos, vaiko pomėgius atitinkanti sporto ar meno mokykla, net knygų vaikams neįperka. Ar tokia situacija normali, kai nuolat skelbiama, kad ekonominiai rodikliai gerėja?
„Vaiko pinigai“ visoms šeimoms tikrai savalaikis sprendimas, nes tam yra visos galimybės. Šiuo metu Finansų ministerijai peržiūrint mokestinę sistemą, dėliojant ekonominės raidos scenarijų verta diferencijuoti mokesčius ir apmokestinti dideles pajamas gaunančius, bankus, didžiuosius prekybos tinklus, kraunančius pelnus iš kiekvieno piliečio dažnai pustuštės kišenės, bet moka mokesčius taip pat kaip nedidelė įmonėlė atokiame kaime.
Pabaigai, geri ir teisingi Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio žodžiai ištarti „Žinių radijuje“: „Minimaliai ‒ 100 eurų, žinoma, reikėtų žiūrėti į biudžeto galimybes, bet turėtų būti apie 70-60 mln. eurų, ir galbūt ‒ net iki 150 eurų, tai būtų labai geri pinigai pagal šiandienines sąlygas“. Taigi visi žinome kiek, kam, kodėl ir kaip. Siūlau valdantiesiems nedelsti ir atsakyti į paskutinį ir esminį klausimą „KADA“. Tikėkimės, kad 2018 metų biudžeto projekte rasime atsakymą ir į šį klausimą.
