Iš premjero pasigirsta kaltinimas žiniasklaidai dėl iš anksto suformuotos neigiamos visuomenės nuomonės, nuteikusios prieš socialinį modelį, pasėjus niūrias nuotaikas tarp dirbančiųjų. O kokios žmonių reakcijos premjeras tikėjosi? Šiuo atveju visą atsakomybę ir padarinius turi prisiimti Vyriausybės vadovas ir jo komanda, kuri netikusiai pradėjo ir dar labiau bet kaip užbaigė darbo santykių liberalizavimo procesą (pati sąvoka „liberalizavimas“, jau nieko gero nežada, limpa prie jos Lietuvoje visokie „skandaliukai, kyšiukai“).
Mūsų frakcija nuosekliai balsavusi „prieš“ ir ne kartą akcentavusi negirdinčiai, nematančiai, bet stumiančiai ir brukančiai Darbo kodeksą Seimo daugumai, kad imantis esminės darbo santykių reformos, paliesiančios visus dirbančiuosius ir kiekvieną šeimą, reikia atviro, demokratiško ir produktyvaus socialinio dialogo. Tai ne poros mėnesių trukmės procesas prieš rinkimus, iš abiejų pusių pasisodinus po darbdavio atstovą. Trišalės tarybos vaidmuo visiškai sumenkintas. Į ją deleguoti Vyriausybės atstovai, neturintys sprendimo teisių (pasėdėti ir paklausyti kaip sakoma). Profsąjungų nuomonė, protesto akcijos liko balsu tyruose, net suderėtos socialinės garantijos darbuotojoms atsirado šiukšlių dėžėje. Tuo tarpu darbdavių atstovai dirbo ypatingų įgaliojimų ritmu: tampė už skverno premjero patarėją Biudžeto ir finansų komitete, kad nepakankamai aiškiai dėsto jų reikalavimus, su azartu skaičiavo pasirašiusiųjų Seimo narių pavardes po palankiomis pataisomis ir garsiai šaukė, kad NIEKAS ta Trišalė taryba, neturi ji jokių teisių, visiškai nereikalingas darinys. Tiesa, reikia pastebėti, kad ne visi verslo ir darbdavių atstovai taip mano, bet „lobino“ Seime aršiausi, kurie tikrai nepagerino verslininkų įvaizdžio visuomenėje.
Peršasi klausimas, kodėl tuomet tylėjo premjeras ir „aiškai“ nepasakė, kad Trišalė taryba, būtent ta institucija, kuri „ skiria dėmesį visiems aktualiems ekonominės ir socialinės raidos klausimams, makroekonominiam ir socialiniam šalies stabilumui, todėl veikla atitinka šalies tikslus ir uždavinius ir telkia visuomenę jiems įgyvendinti. Ji skatina plėtoti nacionalinę ir europinę savimonę... Visos interesų grupės turi realias galimybes pateikti Tarybai savo nuomonę, iškelti problemas ir pateikti pasiūlymus“.
(iš Trišalės tarybos nuostatų). Pasiūlymai buvo pateikti: dėl nėščjųjų apsaugos, išeitinių išmokų dydžių, sutarčių rūšių, įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminų, viršvalandžių, atostogų, mamadienių... ir t.t. Tai dirbančiųjų ir juos atstovaujančiųjų pasiūlymai. Pateikti ir išmesti. Iškepė blyną be šių ingredientų, bet su naujos emigracijos bangos įdaru, darbuotojų teisių sumenkinimo prieskoniais ir stebisi premjeras, kad neskanus jis visuomenei. Žiniasklaida patiekti nesugebėjo tinkamai.
Įsigaliojus Darbo kodeksui valdančiosios daugumos Seimo nariai puolė registruoti ir pateikinėti pataisas, analogiškas pateiktoms mūsų frakcijos pataisoms. Tik ar patys už jas balsuos? Iki šiol nebalsavo. Juk negali imti ir po kelių savaičių radikaliai nuomonė pasikeiti. Eilinis populizmas ir vaidyba prieš rinkimus supratus, kad praranda dirbančiųjų balsus.
Įdomiausia, kad neteko girdėti, kad džiūgautų verslininkai, ekonomistai, finansininkai prognozuodami didelių investuotojų atėjimą, naujų darbo vietų sukūrimą, nežada nei geresnių darbo salygų, nei didesnio atlyginimo. Socialinis dialogas neįvyko, o pasėkmės palies visus. Palies ne tiek privačiajame sektoriuje dirbančiuosius, nes gerą darbuotoją darbdavys ir nepakeitus Darbo kodekso vertina mokėdamas orų atlyginimą. Palies naujovės visus vargšus viešojo sektoriaus darbuotojus: mokytojus, slaugytojus, socialinius, kultūros, seniūnijų darbuotojus, kuriems valdančioji dauguma siunčia žinią – per daug jums atostogų, per mažai laiko praleidžiate darbe, per didelės išeitinės išmokos, per anksti išeinate į pensiją ir iš vis per brangiai kainuojate valstybės biudžetui. Mokate gyventi už mažiausius ES atlyginimus ir pensijas, išmoksite ir be socialinių garantijų. Buvo diržų veržimo naktis, dabar socialinių garantijų smaugimo popietė.
Kantriausieji išmoks, bet apklausos duomenys rodo, kad 70,4 proc. jaunimo iki 29 metų naująjį Darbo kodeksą įvertino neigiamai. Įdomu, į kokias šalis ir miestus bus perkamiausi oro uosto bilietai į vieną pusę ieškant ne tik skalsesnės duonos, bet įvertinimo ir pagarbos žmogiškam norui oriai gyventi.
Seimo narė Rita Tamašunienė
