Į rekordines aukštumas kylančios elektros energijos kainos atsispindi ir Lietuvos gyventojų sąskaitose už elektrą – daugiau kaip pusė (55 proc.) gyventojų teigia fiksuojantys išlaidų augimą. Nors situacija verčia griebtis už galvos, panašu, jog daliai žmonių tokie pokyčiai nėra netikėti. Kilsiančias elektros kainas nurodė prognozuojantys 42 proc. gyventojų, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje ženkliai šoktelėjo aukštyn – elektra kainavo 128,59 Eur/MWh, o tai yra 92 proc. brangiau nei ankstesnę savaitę. Latvijoje kaina kilo kiek mažiau – 87 proc. iki 125,31 Eur/MWh, Estijoje elektra brango 48 proc. ir siekė 96,98 Eur/MWh.

Vasaros pabaiga ir pirmasis rudens mėnuo visoje Europoje pažymėtas kai kur net dešimtmetį nematytais elektros energijos kainų šuoliais. Vidutinė savaitinė vienos megavatvalandės kaina „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje antrąją rugsėjo savaitę pasiekė 124,12 euro, kai lygiai prieš metus ji buvo lygi 43,43 euro.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 10 proc. ir siekė 95,67 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina kilo po 11 proc. ir buvo tokia pati kaip Lietuvoje – 95,67 Eur/MWh, rašoma pranešime spaudai.

Vasarą, kuomet daugelio mintys sukasi apie atostogas ir poilsį, apkrauti savo galvos rūpesčiais dėl sąskaitų už elektrą tikrai nesinori – juolab, kad rečiau būnant namuose ir komunaliniai mokesčiai turėtų būti mažesni. Visgi elektros skaitiklis namuose dažnai sukasi net ir būsto šeimininkams atostogaujant. Dėl to kalti vadinamieji „energijos vampyrai“ – prietaisai, kurie ir nenaudojami gali sueikvoti nemažai elektros, rašoma pranešime spaudai. Eksperto teigimu, pažabojus juos, per metus galima sutaupyti reikšmingas pinigų sumas, o taip pat sumažinti savo neigiamą poveikį aplinkai.

Lietuvoje elektros energijos kaina liepą siekė 88,32 Eur/MWh – palyginti su birželio mėnesiu, ji pakilo 14 proc. Latvijoje elektros energijos kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ūgtelėjo 17 proc. – iki 83,78 Eur/MWh.

Lietuvoje elektros energijos kaina birželį siekė 77,74 Eur/MWh – palyginti su gegužės mėn., ji buvo 54 proc. didesnė ir buvo aukščiausia tarp Baltijos šalių, rašoma pranešime spaudai. Latvijoje vidutinė mėnesio elektros energijos kaina siekė 76,23 Eur/MWh – 57 proc. daugiau nei gegužę. Estijos elektros energijos kaina padidėjo 48 proc. iki 71,68 Eur/MWh.

Dėl mechaninių pažeidimų nepaisius apsaugos zonų, kaitros ar stichijų sukeltų padarinių vidutiniškai 14 tūkst. gyventojų su elektros gedimais gali susidurti kone kasdien. Tai – 0,77 proc. nuo visų prie tinklo prijungtų klientų. Didžiąją dalį gedimų bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nustato ir likviduoja per kelias minutes dėl automatizuotų sprendimų – iš minėtų vidutiniškai 14 tūkst. apie 8,7 tūkst. – 62 proc. – gyventojų tiekimas atstatomas iškart. Tačiau, į ką turėtų kreiptis gyventojai, kad dingusi elektra ar dujos būtų atstatytos kuo greičiau?

Šiuo metu vykstanti elektros rinkos liberalizacija gyventojams suteikia galimybę patiems pasirinkti norimą tiekėją, bet kartu atneša ir keletą naujovių, susijusių su elektros energijos rodmenų deklaravimu. Viena jų – svarba deklaruoti elektros suvartojimo duomenis dar einamo mėnesio pabaigoje. Kita – paliekant visuomeninį ar keičiant nepriklausomą tiekėją būtinybė deklaruoti energijos suvartojimo duomenis iki įsigaliojant naujai elektros pirkimo sutarčiai.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo maždaug trečdaliu, rašoma pranešime spaudai. Lietuvoje elektra brango 31 proc. iki 58,10 Eur/MWh, Latvijoje ir Estijoje jos kaina augo 30 proc. iki 56,84 Eur/MWh.