„Energijos vampyrai“ suvalgo iki kelių dešimčių eurų
Nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ rinkodaros vadovas Deividas Kranauskas sako, kad nenaudojami, tačiau į elektros lizdą įjungti buitiniai prietaisai ir kiti įrenginiai sąskaitas už energiją gali padidinti 10-20 proc. Eksperto skaičiavimais, per metus tai gali lemti nuo keliolikos iki kelių dešimčių eurų didesnes išlaidas už elektros energiją.
„Vien šiuolaikinis LED televizorius, veikdamas budėjimo režimu, per metus gali „prisukti“ 1-2 eurus papildomų išlaidų. Atrodytų, gal ir nedaug, tačiau įvertinus, kad namuose į elektros lizdą paprastai yra sujungta gerokai daugiau prietaisų – nuo mikrobangų krosnelės iki dulkių siurblio-roboto, energijos švaistymo mastai gali būti išties dideli ir reikšmingai „išpūsti“ sąskaitas už elektrą“, – sako D. Kranauskas.
Skaičiuojama, kad bene didžiausias „energijos vampyras“ namuose yra „Wi-Fi“ maršrutizatorius, kurio išjungimas nenaudojant per metus gali padėti sutaupyti beveik 90 kWh elektros energijos. Nemažai energijos „išsiurbia“ ir žaidimų konsolės – atjungus jas iš tinklo būtų galima sutaupyti apie 43 kWh elektros. Toliau didžiausių „energijos vampyrų“ sąraše rikiuojasi mikrobangų krosnelės ir indaplovės, kurių išjungimas nenaudojant padėtų sutaupyti po 26 kWh energijos per metus.
Be abejo, kaskart pažiūrėjus televizorių ar pasinaudojus indaplove išjungti ją iš tinklo gali būti išties nepatogu, tačiau bent jau ilgesniam laikui išvykstant iš namų, anot D. Kranausko, tai padaryti derėtų tiek dėl finansinių, tiek dėl saugumo, tiek – aplinkosauginių priežasčių.
„Jei iš namų išvykstama ilgesniam laikui, tikrai verta iš elektros lizdo išjungti visus elektros prietaisus – net ir tuos, kurie įprastai veikia nuolatos. Tai svarbu ne tik dėl elektros taupymo, bet ir siekiant apsaugoti namus nuo gaisro pavojaus. Pavyzdžiui, nuolat į elektros tinklą įjungtas ir be priežiūros paliktas senesnės kartos prietaisas gali tapti papildoma rizika namų saugumui. Galiausiai, nešvaistant energijos ir kovojant su „energijos vampyrais“ yra mažinamas poveikis aplinkai ir prisidedama prie klimato kaitos stabdymo. Kaip rodo augantis susidomėjimas galimybe namuose naudoti žaliąją energiją, tai yra svarbu vis didesnei daliai vartotojų“, – pažymi D. Kranauskas.
Taupyti padeda efektyvesnė buitinė technika ir išmanumas
Eksperto teigimu, norint sumažinti išlaidas elektrai taip pat verta investuoti į energiniu požiūriu efektyvesnius prietaisus. Pavyzdžiui, nuo 2013 metų visi į Europos Sąjungos rinką patenkantys elektronikos prietaisai pagal galiojančias direktyvas veikdami budėjimo režimu turi sunaudoti ne daugiau kaip 0,5 W elektros per valandą. Jei prietaisas turi elektroninį informacinį ekraną, jo budėjimo režimo galia negali viršyti 1 W. Tuo metu senesni prietaisai neretai sunaudoja gerokai daugiau energijos, todėl juos verta pakeisti į naujus ir energiniu požiūriu efektyvesnius.
„Buitinių prietaisų gamintojai turi nurodyti jų energinio naudingumo klasę, į kurią įsigyjant elektrinius įrenginius taip pat verta atkreipti dėmesį. Pažymėtina, kad nuo šių metų pavasario pasikeitė energinio naudingumo klasės ženklinimas. Atsisakyta kategorijų su pliusais – A++, B+ ir panašiai, dabar jos žymimos tik raidėmis. Be to, ženklinime pateikiama daugiau vartotojui aktualios informacijos. Pavyzdžiui, ant skalbimo mašinų turi būti nurodoma ne tik prietaiso energinio naudingumo klasė ir bendros energijos sąnaudos, bet ir vidutinės elektros sąnaudos šimtui skalbimo ciklų, ekonominės programos trukmė ir kita informacija. Taigi vartotojai turi daugiau galimybių išsirinkti energiniu požiūriu efektyvesnį prietaisą, kuris ilgainiui leis daugiau sutaupyti“, – sako D. Kranauskas.
Kartu jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu vis labiau populiarėja išmaniosios namų sistemos, kurios padeda efektyviai valdyti įvairius įrenginius – nuo apšvietimo iki vandens šildymo, patalpų kondicionavimo, vėdinimo ir kitų prietaisų. Tokios sistemos, pasak „Enefit“ rinkodaros vadovo, analizuoja prietaisų energijos sunaudojimo duomenis ir siekia optimizuoti bendrą elektros suvartojimą prisitaikant prie vartotojų įpročių.
„Derinant tokių sistemų veikimą su žaliosios energijos naudojimu namuose elektrą galima naudoti itin taupiai ir tvariai, maksimaliai sumažinant savo poveikį aplinkai. Dėl to vis daugiau gyventojų Lietuvoje domisi saulės jėgainių įsirengimu arba siekia įsigyti ir vartoti tik iš atsinaujinančių išteklių gaunamą energiją. Augant vartotojų ekologiniam sąmoningumui, šios tendencijos ateityje bus vis ryškesnės“, – įsitikinęs D. Kranauskas.
