Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė liepą svyravo nuo 2,90 Eur/MWh iki 137,03 Eur/MW, rašoma pranešime spaudai.

„Nord Pool“ sistemos kaina praėjusį mėnesį padidėjo 24 proc. iki 53,99 Eur/MWh. Paskutinis panašus sistemos kainų lygis buvo stebėtas 2018 m. liepą – elektra kainavo 51,70 Eur/MWh. Tuo metu visos Baltijos šalių pardavimo vietos pasiekė aukščiausias elektros energijos kainas nuo tada, kai kiekviena šalis pradėjo veiklą „Nord Pool“ biržoje.

„Liepą elektros energijos kainų svyravimus lėmė meteorologinės ir hidrologinės sąlygos, taip pat energetikos produktų rinkos tendencijos. Bendra elektros energijos gamyba regione išliko praėjusio mėnesio lygio. Nors vėjo jėgainių gamybiniai pajėgumai liepą, palyginti su birželiu, padidėjo 15 proc., jie vis tiek buvo 8 proc. mažesni nei 2020 metų liepą.

Baltijos šalių elektros energijos kainoms taip pat turėjo įtakos energijos srautai iš kaimyninių šalių. Iš Švedijos SE4 zonos jie buvo du kartus didesni nei birželį. Srautai iš Suomijos sumažėjo 8 proc., iš Rusijos – 43 proc.“, – sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Lietuvoje vartojimas augo, gamyba mažėjo

Palyginti su 2020 metų liepa, praėjusį mėnesį Baltijos šalyse elektros energijos vartojimas padidėjo 6 proc. – iš viso buvo suvartota 2151 GWh. Lietuvoje elektros energijos vartojimas padidėjo iki 992 GWh ir 7 proc. viršijo praėjusių metų liepos duomenis. Latvijoje elektros energijos vartojimas, palyginti su praėjusių metų liepa, padidėjo 8 proc. iki 587 GWh. Estijoje suvartotos elektros energijos kiekis išaugo 4 proc. iki 571 GWh.

Liepą elektros energijos gamyba Baltijos šalyse išliko ankstesnio mėnesio lygio, iš viso buvo pagaminta 1 073 GWh elektros energijos. Lietuvoje liepą pagaminta 317 GWh elektros energijos, tai yra 8 proc. mažiau nei birželį. Latvijoje gamybos apimtys, palyginti su birželiu, sumažėjo 14 proc. iki 299 GWh. Kita vertus, Estijoje elektros energijos gamyba išaugo 19 proc. – čia pagaminta 456 GWh elektros energijos.

Liepą bendras pagaminamos ir suvartojamos elektros energijos santykis Baltijos šalyse buvo 3 proc. mažesnis nei birželį – 50 proc. Lietuva pasigamino 32 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 51 proc., Estija – 80 proc.

„Latvenergo“ hidroelektrinių gamybiniai pajėgumai liepą, lyginant su birželiu, sumažėjo 60 proc. – buvo pagaminta 73 GWh. Žvelgiant į praėjusių metų liepos duomenis matyti, kad šiemet „Latvenergo“ hidroelektrinės pagamino 35 proc. mažiau elektros energijos. Tuo tarpu „Latvenergo“ šiluminės elektrinės pagamino 161 GWh elektros energijos, o tai yra 68 proc. daugiau nei birželį ir beveik tris kartus daugiau nei praėjusių metų liepą. „Latvenergo“ TEC gamybos augimą paskatino ir rinkos paklausa, ir HES gamybinių pajėgumų sumažėjimas.