Rekordinės didmeninės elektros energijos kainos minėtu laikotarpiu fiksuotos ir Vokietijoje (126,19 euro / MWh), Prancūzijoje (125,40 euro / MWh), pietinėje Norvegijos kainų zonoje (106,70 euro / MWh), o Didžiojoje Britanijoje jos peržengė net 193,23 svarų / MWh (daugiau kaip 226 eurai / MWh) ribą.

Dažniausia elektros energijos kainos augimo priežastis – susiklosčiusios rekordinės gamtinių dujų kainos ir mažesnis nei įprastai požeminių dujų saugyklų atsargų lygis. Skaičiuojama, kad lyginant su analogišku laikotarpiu pernai šiluminių elektrinių vis dar dažnai naudojamų gamtinių dujų kaina spalio mėnesiui Europos ateities sandorių rinkoje formuojasi ties 55 eurų / MWh riba – kone penkis kartus daugiau nei prieš metus.

Itin smarkiai pabrangusios gamtinės dujos dėl SGD krovinių trūkumo Atlanto baseine, visą vasarą vykę Norvegijos dujų infrastruktūros remonto darbai ir planinis „Nord Stream I“ ir Jamalo dujotiekių remontas liepą, kartu su elektros energijos gamybai iš vėjo nepalankia vasara tapo esminėmis elektros energijos kainų šuolio priežastimis visoje Europoje. Neigiamą įtaką dujų kainoms taip pat turi ir su „Nord Stream 2“ veiklos pradžia susiję politiniai įvykiai, dėl kurių yra sumažėjęs gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos per Ukrainą ir Lenkiją, kas taip pat mažina gamtinių dujų pasiūlą bei neprisideda saugyklų atsargų.

Europoje artėjant šaltajam metų laikui, kartu didinančiam energetinių išteklių paklausą, o rinkose ir toliau liekant išvardintoms elektros energijos brangimo priežastims, kainų atoslūgio tikimybė išlieka nedidelė. Europos energetikos rinkų apžvalgas sudarančio portalo „Montel“ kalbintų ekspertų teigimu, panašios kainos elektros energijos rinkoje gali išsilaikyti ateinančius 18 mėnesių.

„Spartus pramonės augimas pakaitino gamtinių dujų ir elektros paklausą daugelyje pasaulio regionų, ypač Kinijoje. Didesnė dalis suskystintų gamtinių dujų keliauja ne į Europos valstybes, o į Aziją. Todėl net jei ir pradėjus veikti „Nord Stream II“ padidėtų dujų importas iš Rusijos, didelio atokvėpio Europoje greitu metu tikėtis nereikėtų. Jei dujų paklausą didins ir šalta žiema, kainos normalizuotis pradėtų ne anksčiau nei antroje kitų metų pusėje“, – prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ne mažiau svarbia priežastimi elektros energijai brangti tapo ir apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainų šuolis. Rugpjūčio pabaigoje ATL kaina pasiekė 61,01 euro už toną ir buvo paskelbta rekordine, bet jau rugsėjo 6 dieną šis rekordas buvo pagerintas kainai pasiekus 62,55 euro už toną. Prognozuojama, kad tai – dar ne pabaiga ir jau netrukus per mėnesį už CO2 toną gali tekti mokėti net 65 eurus.

Skaičiuojama, kad tonai ATL pasiekus 65 eurų ribą, o dujoms kainuojant 55 eurus / MWh (t. y tiek, kokia kaina šiuo metu formuojasi spalio mėnesiui), 1 MWh elektros gamybos savikaina dujinėje jėgainėje siekia apie 135 eurus.

„Šie metai unikalūs didele paklausa ir įvairiausiais pasiūlos sutrikimais – į dešimtmečius arba net rekordines aukštumas kyla daugelio pramoninių, maisto žaliavų kainos, transportavimo išlaidos, o dabar ir energetinių išteklių kainos. Tokia infliacinė aplinka Vakarų valstybėse nematyta daugiau nei dešimtmetį ir dar kurį laiką bus galvos skausmas ir iššūkis daugeliui vartotojų bei pramonės įmonių“, – komentuoja N. Mačiulis.