Saviraiškos laisvė, teisė gauti informaciją bei žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas yra esminiai tvarios demokratinės visuomenės elementai. Nepriklausoma ir laisva žiniasklaida yra lyg lakmusas valstybės demokratinei sistemai įvertinti. Tačiau šiandien žiniasklaida susiduria su iššūkiais, kuriuos lemia naujų formų skaitmeninės žiniasklaidos atsiradimas ir vis didėjanti tarpusavio konkurencija sektoriuje. Šios aplinkybės kartu lemia ir naujas grėsmes visuomenei.smes visuomenei. Didėjant informacijos šaltinių skaičiui, paprastam vartotojui tampa vis sudėtingiau įvertinti skirtingos informacijos tikslus, suvokti, kas slypi už skirtingų visuomenės informavimo priemonių ar atskiros informacijos. Tuo tarpu, pati žiniasklaida taip pat susiduria su išoriniais veiksniais, kurie įtakoja informacijos laisvę bei žiniasklaidos pliuralizmą – tai ir ne visada tinkamas politinis poveikis, finansinis ar ekonominis spaudimas bei konkurencija dėl naujų verslo modelių atsiradimo. Šios aplinkybės verčia mus visus naujai įvertinti, ar tikrųjų žiniasklaidos savininkų atskleidimo sistemos veikia efektyviai, o kartu atkreipti dėmesį, kad kai kurios informacijos paieškos sistemos internete dominuoja rinkoje, todėl vartotojai gali gauti ne visą informaciją. Lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad audiovizualinio sektoriaus reguliuojančios institucijos būtų nepriklausomos bei savo sprendimais skatintų žiniasklaidos pliuralizmą.
Tarybos išvados dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo skaitmeninėje aplinkoje nagrinėja jau minėtus klausimus bei kviečia tiek valstybes nares, tiek Europos Komisiją imtis veiksmų pagal savo kompetenciją, siekiant apsaugoti ir puoselėti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą Europos Sąjungoje.
Valstybės narės yra kviečiamos siekti visiško skaidrumo, nustatant ir skelbiant tikruosius žiniasklaidos savininkus, užtikrinti audiovizualinių reguliuotojų nepriklausomumą bei apsaugoti žurnalistus nuo neleistino jiems poveikio, o kartu, sukurti efektyvias nuostatas, leidžiančias žurnalistams apsaugoti informacijos šaltinį.
„Žurnalistų teisės ir laisvės, jiems verčiantis profesine veikla, yra fundamentalios demokratinėje valstybėje. Tikiu, kad visai neseniai Lietuvoje kilęs skandalas dėl teismo įpareigojimo žurnalistui atskleisti informacijos šaltinį, paskatins mus priimti sprendimus dėl efektyvesnės informacijos šaltinio apsaugos. Tam pritaria aukščiausi valstybės pareigūnai, o konkrečių įstatymų projektų svarstymas Parlamente jau buvo pradėtas" – sakė Š. Birutis.
Savo ruožtu, Europos Komisija šiose išvadose yra kviečiama toliau remti Žiniasklaidos pliuralizmo stebėsenos iniciatyvą (Media Pluralism Monitor) bei remti projektus, skirtus stiprinti žurnalistų ir kitų šioje srityje dirbančių asmenų apsaugą.
eu2013.lt
