Seime ir kitose Lietuvos vietose vyks renginiai, skirti Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti.

Nemalonūs paskutinių mėnesių įvykiai – o konkrečiai, diskusijos, aršios diskusijos apie Kazio Škirpos, o gal net labiau generolo Jono Noreikos – generolo Vėtros asmenybes. Kas tai – Lietuvos nepriklausomybės gelbėtojai, ar nusikaltėliai žmonijai? Lietuvos visuomenė šiuo klausimu pasidalino į dvi dalys.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė balandžio 24 dieną „nacionaline armėnų genocido atminimo diena“, praneša „Euronews“.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) nelinkęs masines armėnų žudynes, prasidėjusias prieš 100 metų, vadinti genocidu, nors tokią etiketę diena anksčiau panaudojo Vokietijos prezidentas.

Seimo valdyba du kartus atmetė parlamentarų prašymą deleguoti juos į Jerevaną dalyvauti tarptautiniame forume apie prieš šimtą metų vykusias armėnų žudynes, kurias Lietuva yra pripažinusi genocidu.

Pirmasis Lietuvos vidaus reikalų ministras po nepriklausomybės atkūrimo Marijonas Misiukonis nekaltas dėl paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūties, trečiadienį paskelbė Panevėžio apygardos teismas.

Pirmadienį Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (ES) bus paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, skirta pagerbti Vilniaus geto likvidavimo 1943 metais aukas.

Renginio metu bus pristatyta Solomono Teitelbaumo tapybos paroda bei vyks Editos Mildažytės dokumentinio filmo "Fanios Vilnius" peržiūra.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė pakeisti 2010 m. vasario 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir atleisti už partizanų genocidą nuteistą Pranciškų Algirdą Povilaitį (gim. 1927 m.) nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose.