2017 m. rinkiminės kampanijos pažadą tesėdamas E. Macronas apie tai pranešė per Prancūzijos armėnų organizacijų koordinavimo tarybos vakarienę.
Prancūzija dar 2001 metais pripažino, kad masinės armėnų žudynės Pirmojo pasaulinio karo metu, kurias vykdė Osmanų imperijos pajėgos, yra genocidas, o 2016 metais priėmė įstatymą, draudžiantį neigti armėnų genocidą.
Tokie Prancūzijos veiksmai lėmė įtampą santykiuose su Turkija. 2001 metais Turkija net buvo laikinai atšaukusi savo ambasadorių, o Prancūzijai priėmus įstatymą dėl draudimo neigti armėnų genocidą, tarp Turkijos ir Prancūzijos vėl buvo išaugusi įtampa.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas teigia iš anksto informavęs Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą apie sprendimą skelbti atminimo dieną ir pridūrė norįs išlaikyti atvirą dialogą su Turkija.
Anot Armėnijos, per žudynes 1915 metais žuvo iki 1,5 mln. armėnų. Savo ruožtu Turkija teigia, kad mirčių skaičius yra daug mažesnis, ir atsisako vartoti šį terminą apibūdinant Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio žudynes.
Turkija, kuri yra Osmanų imperijos paveldėtoja, neigia sistemingos kampanijos buvimą, kurios tikslas buvo per Pirmąjį pasaulinį karą kaip etninę grupę išžudyti krikščionis armėnus.
Armėnų genocidą pripažino ir Europos Taryba, Europos Parlamentas, popiežius Pranciškus ir kitos šalys.
